Seimas spręs, ar liberalizuoti pašalpų mokėjimą bedarbiams

Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.

Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams. 

Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Jomis siūloma leisti bedarbiui gauti išmokas dar tris mėnesius įsidarbinus ar pradėjus individualią veiklą, be to, siekiama prailginti papildomos išmokos mokėjimo laiką nuo 11-kos iki 15-kos mėnesių žmonėms, kuriems iki pensijos lieka mažiau negu 5 metai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė įsitikinusi, kad pasiūlymų iniciatoriai patys to nenorėdami gali demotyvuoti bedarbius į darbo rinką grįžti greičiau negu per šešis mėnesius.

Tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai į ją grįžta per 3-5 mėnesius, ilgiau Užimtumo tarnyboje neužsibūna.

„Tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai į ją grįžta per 3-5 mėnesius, ilgiau Užimtumo tarnyboje neužsibūna“, – tvirtino ministrė. 

Konservatorius Linas Slušnys sako, kad mokamos per geros nedarbo išmokos, nes jų gavėjai jų neatsisakydami dirba  individualiai. 

„Ar čia nebus tam tikra galimybė dar daugiau sukčiauti, ramiai gaunant nedarbo išmoką ir šalia užsiimti savo veikla?“ – svarstė jis.

Tuo metu vienas iš pataisų iniciatorių Tomas Tomilinas sako, kad individuali veikla yra pagrindinis socialinės atskirties mažinimo įrankis.

„Pataisos būtų konkretus įrankis, kuris padėtų spręsti ilgalaikių bedarbių problemą, kuri yra didžiulė“, – aiškino parlamentaras.

T. Tomilino teigimu, galimybė ir gauti bedarbio pašalpą, ir tuo pačiu metu dirbti būtų paskata legaliai dirbti: „Nesukčiauti, neieškoti kažkokių išeičių ten forminant pajamas kažkokių giminių vardu ar panašiai“.

„Tris paskutinius – septintą, aštuntą ir devintą mėnesius žmogus, prieš tai gavęs minimalią algą, gauna apie 390 eurų bedarbio pašalpą. Tai yra tikrai nedidelės pajamos“, – pridūrė T. Tomilinas.

Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonėms yra labai sunku pragyventi netekus darbo, dalis jų renkasi išankstinę pensiją, o vėliau gauna sumažintą senatvės pensiją: „Ilgiau, 15 mėnesių jiems mokant bedarbio pašalpą, žmonės būtų skatinami neiti į išankstinę pensiją“.

Dabar bedarbio pašalpa mokama devynis mėnesius: pirmą-trečią mėnesį ji siekia 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį – 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc.

Bedarbio statusą galima prarasti dėl nelegalaus darbo. 

M. Navickienė anksčiau sakė, kad ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48 tūkst. Pasak jos, 10 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pavyzdžiui, socialinę pašalpą.