Šilumos kainos Vilniuje gali išlikti didesnės nei kituose didmiesčiuose

Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) pradėjus deginti biokurą ir veikti visu pajėgumu, dalį šilumos energijos kainos sostinėje vis dar formuos gamtinės dujos, todėl ji Vilniuje bus didesnė nei kituose didžiuosiuose miestuose, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė.

„Kaune yra didesnė ir šilumos tiekėjų konkurencija, ir atsinaujinantys ištekliai formuoja kainas, tai ir lemia mažiausias kainas tarp didmiesčių. Vilniuje vis tiek ateityje reikėtų ieškoti sprendimų, kaip tą 12 ar 15 proc., kurie šiuo metu yra dujos, reikėtų sumažinti ir pakeisti kitais, pageidautina, atsinaujinančiais ištekliais“, – žurnalistams antradienį sakė A. Bagočiutė.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų Vilniaus gyventojai lapkritį už šilumą mokės daugiausiai, o Kauno – mažiausiai – atitinkamai 8,37 ir 6,4 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh).

Pasak A. Bagočiutės, esant stabilioms biokuro kainoms bei šilumos gamintojams juo visiškai apsirūpinant stabilios turėtų išlikti ir šildymo kainos.

„Tai ką matome, rodo, kad Lietuvoje didžiausią įtaką šilumos kainoms dabar turi biokuro kainos. Biokuro kainos, matome, kad stabilizavosi ir pagal ateities sandorius nėra matomas jų augimas“, – sakė A. Bagočiutė. 

Vilniuje vis tiek ateityje reikėtų ieškoti sprendimų, kaip tą 12 ar 15 proc., kurie šiuo metu yra dujos, reikėtų sumažinti ir pakeisti kitais, pageidautina, atsinaujinančiais ištekliais.

„Labai svarbu, kad šiuo metu mes apsirūpiname visiškai (biokuru – BNS) Lietuvos rinkoje. Galima manyti, kad dėl šių priežasčių šios kainos išliks daugiau mažiau panašaus lygio“, – kalbėjo laikinoji LEA vadovė.

Pasak LEA duomenų analitiko Antano Budraičio, 2023 metai yra pirmieji, kai Lietuva biokuru visiškai apsirūpina iš savo žaliavos. Jo teigimu, liepą VKJ įsigytas biokuro krovinys iš Latvijos buvo nedidelis ir vienkartinis.

„Šitie metai įrodė, kad Lietuva iš savo vietinių resursų gali apsirūpinti biokuru, tai mažina tą riziką, mes nepriklausome nuo išorės“, – kalbėjo A. Budraitis.

Jo teigimu, lapkritį biokuro kaina, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra mažesnė 48 proc., ilgalaikių sandorių kainos lapkritį ir gruodį formuojasi tarp 25 ir 26 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu 2024 metų pirmajam ketvirčiui sudaromų sandorių kaina yra mažesnė nei 27 eurai.

Brangiausiai centralizuotą šilumą Lietuvoje lapkritį tiekia bendrovės „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ (11,89 cento už kWh), pigiausiai – Utenos šilumos tinklai (5,62 cento).

A. Budraitis pažymėjo, kad didžiausios šilumos kainos išlieka daugiausia dujinių katilinių turinčiose savivaldybėse.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento  – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo VERT duomenys.