Sniegė Balčiūnaitė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug trijų dešimčių valstybinių įstaigų vadovams siūloma nuo 2024 metų numatyti vienodas arba labai panašias socialines garantijas. Išmokos jiems būtų skiriamos nutrūkus įgaliojimams, jeigu jie nebūtų paskirti dar vienai kadencijai, pasitrauktų iš pareigų dėl sveikatos arba jeigu vėliau negautų kitų pareigų valstybės tarnyboje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti atskirų valstybinių įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Pasibaigus kadencijai ir vadovo nepaskyrus kitai kadencijai arba jeigu jis per du mėnesius nepradėtų eiti kitų valstybės pareigūno ar tarnautojo pareigų, jam būtų išmokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o atleidus iš pareigų, negalint jų eiti dėl sveikatos ar mirties atveju, – trijų mėnesių atlyginimo išmoka.
Visos išmokos būtų mokamos iš įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Valstybės pareigūnams, kurie negali dirbti kito darbo arba gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą bei kūrybinę veiklą, siūloma leisti gauti atlygį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos bendradarbiavimo projektuose, kurie susiję su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų veikla, pedagogine ar kūrybine veikla.
Kaip BNS nurodė ministerija, dabar atskirų valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, Seimo, lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos, valstybės kontrolierių, Mokestinių ginčų, taip pat Lietuvių kalbos komisijų pirmininkų ir narių socialinės garantijos yra ne, vienodos – numatytos atskiruose įstatymuose arba iš viso nenustatytos.
Nauja tvarka galiotų ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Vyriausiosios rinkimų bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijų nariams, žvalgybos ir valstybės kontrolieriams, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos padalinių nariams ir kitų valstybinių institucijų vadovams.
-
LEA: Lietuvoje per savaitę brango ir dujos, ir elektra
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 11,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 0,4 proc.
… -
G. Skaistė: AMLA įkūrimas Vilniuje būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas
Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaist…
-
„Elektrum Lietuva“: toliau neveikianti jungtis „NordBalt“ 12 proc. didino elektros kainą
Toliau neveikiant Lietuvos–Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“ didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki atitinkamai 142,44 ir 142,28 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėj…
-
J. Neliupšienė: EK išaiškinimų dėl sankcijų bus daugiau
Europos Komisijai (EK) rugsėjo pradžioje išaiškinus, kaip vykdyti sankcijas dėl į Lietuvą neįleidžiamų automobilių su rusiškais registracijos numeriais, Komisija gali pateikti ir daugiau išaiškinimų, sako užsienio …
-
D. Maikštėnas: 2024-ųjų pirmąjį ketvirtį dujų kaina gyventojams neturėtų keistis
Buitiniai vartotojai kitų metų pirmąjį ketvirtį už dujas turėtų mokėti tiek pat, kiek ir šiuo metu, sako valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
… -
Didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje – Karbauskių šeima ir Vokietijos „Munich Re Group“
Lietuvoje daugiausiai žemės valdo politiko Ramūno Karbauskio šeima, kuriai priklauso, tikėtina, daugiau nei 13 tūkst. hektarų žemės, o antroje vietoje – beveik 10 tūkst. hektarų Lietuvoje netiesiogiai valdanti viena didžiausių dr…
-
R. Kuodis: palūkanų didinimas nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją
Premjerės patarėjas ekonomistas Raimundas Kuodis mano, kad Europos Centrinio Banko (ECB) didinamos bazinės palūkanos nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją, todėl jis skeptiškai vertina Lietuvos banko (LB), kuris yra ECB narys, praėjusios sav…
-
Siūloma didinti algas valstybės valdomų įmonių vadovams
Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.
… -
Vaistininkai – sistemos spąstuose: priedai už parduotus vaistus ir spaudimas įvykdyti normas
85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus lemia darbdavio sudarytos sąlygos. Dauguma gauna priedą už gerus pardavimus. Ar tai reiškia, kad vaistininkai gali pacientui parduoti tai, ko j…
-
Daugiau straipsnių