Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Estimated read time 5 min read

Naujienos

2026 kovo 16 d.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 105-ių scenos meno kūrinių, sukurtų 2025 metais, išrinko kandidatus „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams pagal sudarytas atskiras kategorijas. Apdovanojimais siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų šios meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Konkurso laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Valstybiniame jaunimo teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

„Vertinant scenos meno darbus išryškėjo teatrų dėmesys skirtingoms žiūrovų amžiaus grupėms, ieškant naujų formų, jungiant skirtingus žanrus, kuriant tarpdisciplininius, intermedialius projektus. Dramaturgijos klasika interpretuota šiuolaikiškai, aktualizuojant šiandien svarbias temas: posttiesą, socialinę atsakomybę, kitoniškumą, bendrystės svarbą, istorinių įvykių reikšmę šių dienų tapatybei ir kitas. Kūrybine drąsa išsiskyrė jaunesnės teatro režisierių kartos spektakliai, reflektuojantys savasties paieškas, nevengiantys visuomenės kritikos“, – pažymi Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisijos pirmininkė, Scenos meno kritikų asociacijos atstovė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė.

Vertinimo komisijos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad 2025-uosius galima pavadinti konceptualios ir interaktyvios teatro dailės klestėjimo metais – įvairių teatrų ir žanrų spektakliai pasižymėjo scenografijos, technologijų dizaino ir kostiumų dizaino prasmingais sprendimais.

Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų, kuriose minimi su Nacionaliniu Kauno dramos teatru suiję kūrėjai, sąrašas:

Režisūra

  • Jokūbas Brazys už spektaklio „Icarus machine“ režisūrą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
  • Adomas Juška už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą, Juozo Miltinio dramos teatras;
  • Oskaras Koršunovas už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ režisūrą, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
  • Laura Kutkaitė už spektaklio „Milena“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras;
  • Žilvinas Vingelis už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Moters vaidmuo

  • Gabrielė Andruškevič už Majos Nitovskos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
  • Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
  • Viktorija Kuodytė už Palestinietės vaidmenį spektaklyje „Menka detalė“, Valstybinis jaunimo teatras;
  • Goda Piktytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, teatras „Mens Publica“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Aušra Pukelytė už Tiundės Esternės vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.

Nepagrindinis moters vaidmuo

  • Jelena Bogdanovič už Magdalenos Zlockos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
  • Saulė Gotbergė už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Ieva Pakštytė už Astos vaidmenį spektaklyje „Mažasis Ejolfas“, Klaipėdos jaunimo teatras;
  • Indrė Patkauskaitė už Fobi Gryn vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
  • Irena Sikorskytė už tardytojos vaidmenį spektaklyje „Lietuviškos vėlinės“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Nepagrindinis vyro vaidmuo

  • Ramūnas Cicėnas už Martino Lampės vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
  • Andrius Gaučas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Darius Meškauskas už Janinos Neimanės vaidmenį spektaklyje „Mane vadina Kalendorium“, Klaipėdos dramos teatras;
  • Oskar Wyganowski už Larso Alsvago vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras.

Scenografija

  • Marijus Jacovskis už baleto „Kopelija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
  • Lauryna Liepaitė už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ scenografiją, Juozo Miltinio dramos teatras;
  • Gintaras Makarevičius už spektaklio „Laukinė antis“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras;
  • Agata Skwarczynska už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Sigita Šimkūnaitė už šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, spektaklių „Chroma“, MMLAB teatras, Valstybinis Jaunimo teatras, ir „Žiurkės“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, scenografiją.

Kostiumų dizainas

  • Liucija Kvašytė už spektaklio „Milena“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
  • Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kostiumų dizainą;
  • Renata Valčik už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Spektaklis vaikams ir jaunimui

  • Ieva Jackevičiūtė už spektaklį paaugliams „Kastukas“, teatras „No Shoes“;
  • Justas Tertelis ir Raimondas Klezys už performatyvią paskaitą jaunimui „Beveik laimingas“, teatras „No Shoes“;
  • Daria Verovka, Sandra Straukaitė, Sigita Šimkūnaitė ir Silvija Miliūnaitė už šokio spektaklį vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
  • Žilvinas Vingelis ir Renata Valčik už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Oskar Wyganowski už spektaklį „Klausau, Jūsų Didenybe!“, Vilniaus senasis teatras.

Pradedančioji menininkė / pradedantysis menininkas

  • Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“, Valstybinis jaunimo teatras;
  • Laurynas Luotė už vaidmenį monospektaklyje „Be ryšio“, „Meno banga“;
  • Miglė Navasaitytė už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
  • Marija Petraitytė už kostiumų dizainą operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
  • Karolis Zajauskas už spektaklio „Piteris Penas“ režisūrą, Kauno miesto kamerinis teatras, ir šviesų dizainą spektaklyje „Icarus machine“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.
Alisa Veidrodžio karalystėje. S.Baturos nuotr.
Lietuviškos Vėlinės. D. Stankevičiaus nuotr.
„Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.

Nuoroda į informacijos šaltinį

Jums tai gali patikti

Daugiau iš autoriaus