Valdantieji socialdemokratai ėmėsi atšaukti ankstesnio Seimo nustatytus griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti.
Šią savaitę parlamentas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų, tarp jų ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms.
Už jas po pateikimo balsavo 36 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė 25 politikai. Siekta pataisoms taikyti skubos tvarką, bet jai parlamentas nepritarė. Toliau projektą svarstys komitetai, paprašyta Vyriausybės išvados.
„Siūlome išlaikyti dabar galiojančią pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką. Tai reiškia, kad mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgytų baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus, o ne pagal reikalavimą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo arba vadinamųjų PUPP metu pasiekti nustatytą slenkstinį pasiekimų lygį“, – pristatydama projektą sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė.
Jos teigimu, nuo šių metų rugsėjo 1-osios pagrindinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik pasiekus ministro nustatytą slenkstinį lygį.
„Kitaip tariant, vienas patikrinimas taptų teisine riba tarp mokymosi tęstinumo ir galimybės siekti vidurinio ugdymo, ir būtent tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, o ne papildomo barjero. Taigi šis projektas grąžina akcentą į mokymosi procesą ir pagalbą. Tai leis mokiniams tęsti mokslą viduriniame ugdyme, o spragas ištaisyti su mokytojų pagalba, o ne kartoti dešimtos arba gimnazijos antros klasės kursą. Tai yra teisinga, proporcinga ir atitinka švietimo sistemos logiką“, – tvirtino parlamentarė.
Anot jos, taikant „slenkstį“, daugeliui jaunuolių užsitrenktų durys siekti vidurinio išsilavinimo.
Pagal projektą, iš Švietimo įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį.
Vietoj to įrašoma, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus.
J. Šukevičienės teigimu, dabartiniai dešimtokai arba gimnazijos antros klasės moksleiviai mokosi tarp dviejų sistemų – tarp senų ir naujų programų. Anot jos, ypač matematikoje skirtumai tarp programų dideli.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pernai lietuvių kalbos slenkstinio lygio nepasiekė 10,5 proc. mokinių, matematikos – 17,8 procento.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės duomenimis, jeigu slenkstis būtų taikytas praėjusiais mokslo metais, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4247 mokiniai, tai yra 15,2 proc. visų dešimtokų.
„Gerbiami kolegos, mes kalbame apie COVID kartą, kuriai negalime taikyti griežčiausio barjero, nes dabartiniai dešimtokai yra ta karta, kuri 7–8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis. Tai buvo laikotarpis, kai mokymasis vyko per ekraną, kai daliai mokinių nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos, šeimos patyrė įtampą, o mokyklos – neįprastai didelį krūvį“, – teigė parlamentarė.
„Šiandien mes svarstome, ar būtent jiems taikyti griežčiausią slenkstinį reikalavimą, kuris gali nulemti jų tolesnį kelią. Iš tikrųjų mūsų pareiga – ne bausti pandemijos paveiktą kartą, o padėti jai atsitiesti“, – sakė ji.
J. Šukevičienė pabrėžė, jog Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas išlieka privalomas, siūloma atsisakyti tik slenkstinio lygio.
„Juk turime sistemą, kuri leidžia gana anksti identifikuoti vaikus, kuriems reikia pagalbos: 4 ir 8 klasėse turime mokinių pasiekimų vertinimą ir būtent čia turėtų ministerija dėti pastangas, kad po 8 klasės, kai identifikuojame spragas, į 10 klasę vaikai ateitų pasirengę. Ir kai kuriose savivaldybėse matome, kad po 8 klasės vertinimų rezultatai gerėja. Tačiau, taip, turime savivaldybių, kuriose vienetą, dvejetą arba trejetą, tai yra neigiamus pažymius, gauna apie 40 proc. vaikų, ir tai yra skandalinga. Šiandieninis jūsų siūlymas šios situacijos niekaip nesprendžia“, – teigė Seimo narys.
„Tiesiog siūlote net su vienetu, tai yra su kuolu, perkelti į 11 klasę, kur po dvejų metų tie patys vaikai susidurs su valstybiniais egzaminais ir čia net ir plius 20 nepadės“, – tvirtino jis.
Demokratė Vilija Targamadzė stebėjosi, kad užuot ieškojus būdų suteikti pagalbą blogai besimokantiesiems, naikinamas slenkstinis lygis.
„Reikia pergalvoti galimybę perlaikyti PUPP’ą. Tegul padirba vasarą, duokite perlaikyti, ir tie, kurie įveiks tą slenkstį, tegul eina. Ieškokite po 8 klasių, kaip pagalbą suteikti. Aš manau, kad ne nuo to pradedame. Kalbame apie ugdymo kokybę jos net neapsibrėžę“, – sakė ji.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau iki šiol jų rezultatai neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
2022 metais Seimas yra priėmęs Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias reikalaujama turėti pagrindinių dalykų teigiamą pažymį – ketvertą, kad moksleivis galėtų mokytis gimnazijoje.
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
