Trečiadienis, 12 birželio, 2024
PradžiaĮVAIRŪSSukčių provokacijos nerimsta – iš gyventojų išvilioja milijonus – Kas vyksta Kaune

Sukčių provokacijos nerimsta – iš gyventojų išvilioja milijonus – Kas vyksta Kaune


Nors praėjusiais metais ketvirtadaliu sumažėjo nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, policija praneša, kad daugėja atvejų, su investiciniu sukčiavimu – iš gyventojų išviliota suma siekia beveik 5 mln. eurų.

Kaip skelbiama šią savaitę viešai pristatytoje Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje, 2023 metais elektroninėje erdvėje užfiksuota 3,9 tūkst. nusikalstamų veikų – tai 26 proc. mažiau nei užpernai.

„Situacija yra stabili, jeigu yra stabili, tai mes vertiname toliau kaip gerėjančią ir žemę grėsmės“, – šią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdymo viršininkas Radutis Žilinskas.

Pasak R. Žilinsko, dažniausiai pasitaikantys kibernetiniai sukčiavimas yra apgaulingas SMS žinutes, socialinės inžinerijos metodai, kai suklastotomis žinutėmis ar duomenų viliojimo kampanijomis iš gyventojų išviliojami slapti.

„Tiek žinutės, tiek el. laiškai sukuriami taip, kad sukeltų pasitikėjimą, baimę, verstų skubėti, todėl dažnu atveju neatkreipiame dėmesio į tai, kad žinutė gali būti apgaulinga“, – rašoma ataskaitoje.

R. Žilinsko teigimu, sukčiai pradėjo labiau orientuotis ne į fizinį asmenį, bet į įmones, išaugo investicinio sukčiavimo atvejų.

„Idant pabandytų pasiekti didesnių naudų, didesnių išviliojimų ir eina į investicinius sukčiavimus“, – sakė Kriminalinės policijos atstovas.

Finansų sektoriaus dalyvių duomenimis, pernai gerokai išaugo investicinio sukčiavimo būdu padaryta žala gyventojams: 2023 metais ji siekė apie 4,8 mln. eurų, o 2022-aisiais – 1,9 mln. eurų.

Pernai didžiąją dalį investicinio sukčiavimo atvejų sudarė apgaulingų investavimo platformų reklamos platinimas internete.

Sukčiai išprovokuodavo reklamos anketose užregistruoti kontaktinius duomenis ir, komunikuodamas telefonu ar internetu, skatindavo daryti pavedimus į tariamus investuoti skirtas sąskaitas, kuriuos nusikaltėliai kontroliuoja ir iš jų persiveda ir pasisavina lėšas.

Kitasia investicinio sukčiavimo schema buvo telefoninių sukčių atakos ar apgaulingos reklamos platinimas internete, kai anksčiau nuo investicinio sukčiavimo nukentėjusiems asmenims pasiūloma tariama susigrąžinti pagalbą prarastas lėšas.

Pernai taip pat padaugėjo atvejų, kai telefoniniai sukčiai išprovokavo nukentėjusiuosius melagingu reikalavimu uždaryti investicines sąskaitas, baugindami tuo, kad šios sąskaitos perėmė nusikalstamos struktūros ir naudoja neteisėtus tikslams.

R. Žilinsko teigimu, dažnai ši nusikalstama veikla vykdoma iš užsienio.

Finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų pernai apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų – beveik 4 proc. daugiau nei 2022 m., bet finansų įstaigoms pavyko susigrąžinti beveik 900 tūkst. eurų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, pernai dažniausiai išviliotų pinigų sumos buvo iki 1 tūkst. eurų dydžio, didžiausių žalų, kai lėšos viršijo 10 tūkst. eurų sumas, palyginus su 2022 metais išaugo 19 procentų.

Pasak R. Žilinsko, nors Lietuvoje dar nėra pasitaikančių atvejų, jau pastebėta, kai sukčiavimui atliktiiamas dirbtinis intelektas.

„Pradžioj gaunat skambutį, o dirbtiniam intelektui reikalingas jūsų balsas, kad paskui konstruotų sakinius. Tai tikėtina, kad tai ateis kažkada ir į Lietuvą“, – sakė jis.

Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius teigė, kad praėjusiais metais pastebėtas ir išaugęs duomenų viliojimo arba vadinamojo fisingo (angl. phishing) atvejų.

„2023 metais fiksuota apie 5 tūkst. atvejų, tai yra ryškiai daugiau, nei 2022 metais, kai fiksuota 3,5 tūkst. atvejų. Bet gera žinia yra ta, kad bendra žala, padaryta šiais nusikaltimais, yra mažiau ir mažėjanti – 2023 metais bendra žala vartotojams buvo 1,6 mln. eurų, kai 2022 metais – 2,9 mln. eurų“, – kalbėjo D. Kuliešius.

Kaip rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kelių kitų institucijų parengta ataskaita, palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo 30 proc. – pernai metais įvyko per 2,3 tūkst. incidentų, 2022-aisiais – 3,3 tūkstančio.

Daugiausia incidentų pernai vyksta liepos–rugsėjo mėnesiais, tai siejama su pernai vasarą Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu.

Pernai 12 proc. augo pavojingesnių vidutinių kategorijų incidentų skaičius – 2023 metais įvyko 37 tokie pažeidimai, metais anksčiau – 32.



Source link

RELATED ARTICLES

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Most Popular

Recent Comments

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita