„Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas sudaro degalų kainą, kad aiškiai suprastume ir brangimo priežastis, ir galimus sprendimus, kurie padėtų sustabdyti kainos augimą ar net ją gerokai sumažinti, – akcentuoja Karolis Stasiukynas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas. – Akivaizdu, kad yra ir pasaulinių geopolitinių priežasčių, dėl kurių poveikio mes nieko negalime padaryti, bet matysime ir galimybių, kurias įgyvendinusi valstybė savo piliečiams galėtų gerokai palengvinti gyvenimą ir, neabejojame, gautų naudos per mokesčius. Tam reikia išanalizuoti degalų kainos struktūrą.“
Lietuva pasaulio nepaveiks
Ekspertai kaip pagrindinę naftos brangimo priežastį šiomis savaitėmis nurodo geopolitinę, nes Lietuva yra pasaulinės degalų rinkos dalis. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose žaliavinės „Brent“ rūšies naftos kaina nuo prieš karą buvusių apie 70 JAV dolerių už barelį pašoko iki maždaug 110 JAV dolerių už barelį arba beveik 60 proc. Veikiant pasaulinėms tendencijoms vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“ per šį laikotarpį didmeninė dyzelino kaina kilo nuo beveik 1,51 Eur/l iki 2,045 Eur/l (kovo 20 d. duomenys), t. y. apie 35 proc. Benzino A95 – nuo 1,31 Eur/l iki 1,612 Eur/l (apie 23 proc.).
„Suprantama, kad pasaulinėms naftos ir degalų kainų tendencijoms mažytė Lietuvos rinka negali turėti jokio poveikio. Net 80 tūkst. tonų naftos atsargų rezervo panaudojimas nesumažino degalų kainos, nes, jį panaudojus ir tikintis kainų kritimo apie 10 ct/l, per pora dienų didmeninė degalų kaina pašoko beveik 20 ct/l, – paaiškina K. Stasiukynas. – Taigi, negalėdami paveikti pasaulinių tendencijų aiškinkimės, kas dar turi reikšmingos įtakos degalų kainai: svarbi, o kai kada ir didžiausia, sudėtinė galutinės kainos dedamoji – mokesčiai.“
Karolis Stasiukynas / org. nuotr.
Sprendimas, kuris degalų kainą sumažintų reikšmingai
„Akivaizdu, kad jei degalinės maržą susimažintų net du kartus, t. y. iki 1 proc. arba maždaug 2 ct/l, ir didesnė dalis degalus parduotų nuostolingai, pora centų sumažėjusi kaina esminių pokyčių galutinėje degalų kainoje nepadarytų, – skaičiuoja Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas. – Todėl realiai vertinant šiandieninę situaciją ir siekiant kainas, ypač dyzelino, sumažinti daugiau nei jos kainuoja Lenkijoje ir Latvijoje, o tai labai svarbu ir šaliai būtų didelė nauda, belieka peržiūrėti mokesčius.“
Kaip į Lietuvos biudžetą kasmet surinkti 4 mlrd. Eur daugiau
Jis primena, kad pernai, padidinus akcizą, dyzelino, palyginti su 2024 m. parduota beveik 16 proc. arba 302 mln. litrų mažiau. 2024 m. dyzelino akcizas sudarė apie 372 Eur/1 000 l, o benzino apie 466 Eur/1 000 l. Nuo šių metų jis dar padidintas ir dyzelinui sudaro 553,6 Eur/1 000 l, o benzinui 562 Eur/1 000 l. Jei šiandien akcizas būtų sumažintas bent iki 2024 m. dydžio arba minimalaus, kuris yra nustatytas Europos Sąjungoje (dyzelinui 330 Eur/1 000 l, benzinui 359 Eur/1 000 l), o dėl to mažėtų ir PVM, tai degalų litro kaina būtų reikšmingai mažesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje.
Toks didesnis mokesčių surinkimas būtų naudingas kiekvienam šalies piliečiui, nes valstybė turėtų galimybę geriau finansuoti sveikatos sistemą, gynybos poreikius, kelių remontą ir pan. Mat tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti nacionalinės reikšmės fondus ir programas, pavyzdžiui, Valstybės gynybos fondą, Kelių priežiūros ir plėtros programą, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir t. t.
Sumažinus mokesčius degalams ir dėl to sumažėjus jų kainoms degalinėse, atsikvėptų ir šalies gyventojai. Skaičiuojama, kad vienas automobilis per metus sudegina apie 1 200–1 500 l degalų, todėl kiekvienas vairuotojas sutaupytų apie 200 Eur.
