Lietuva beveik prieš dešimtmetį pašiurpinęs, savo du mažus vaikus į šulinį Kėdainių rajone, Saviečiuose, įmetęs 44 metų Aurelijus Beras prieš kurį laiką buvo išleistas iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės – šiuo metu jis gyvena Rukloje (Jonavos r.) yra globos įstaigoje, už jos ribų gali išeiti be pareigūnų palydos, vyksta į darbą pakaunės Karmėlavos miestelyje. Vaikų žudikui po ilgo atsirado galimybė be jokių kliūčių įsigyti svaigalų – kraupų nusikaltimą jis įvyksta būtent išsivysčiusi alkoholio sukeltai psichozei.
Buvę A. Bero aplinkos žmonės, kurie prašė viešai jų neįvardinti, portalui lrytas.lt tvirtino, jog tokia situacijai, jie jaučiasi nesaugūs. Apie Saviečių pabaisa praminto vyro sugrįžimą į gretimą rajoną jie sužinojo tik pastarosiomis dienomis.
Kol kas neaišku, ar A. Berui leidžiama lankyti du vyresnius savo vaikus, kurie nusikaltimo naktį liko gyvi, ir jei toks leidimas yra suteiktas, ar išvykimo metu jį lydi konvojaus pareigūnai. Portalas lrytas.lt ketvirtadienį teiravosi to teisėsaugos, bet atsakymo dar negavo.
Šiuo metu vyresnėliai gyvena pas globėjus.
Visuomenę sukrėtusi dviguba žmogžudystė buvo įvykdyta 2016 metų sausio 2-osios naktį – svaigalais piktnaudžiavęs A. Beras savo 2 metų sūnų ir 4 mėnesių dukrelę įmetė į šulinį asmeninėje valdoje Saviečių kaime, prieš tai žiauriai sumušęs tuometę savo sugyventinę Liną Cvilikaitę, subadęs jai šaknį.
Psichiatrijos rankose A. Beras atsidūrė jau tą mėnesį, o 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos, remdamasis ekspertizės išvadomis, pripažino A. Berą nepakaltinamu ir skyrė jam priverstinį teismas griežto stebėjimo sąlygomis.
Prokuroras: į šulinį vaikus įmetęs tėvą – nepakaltinamas
Vėliau sąlygos švelnėjo: iš griežto – į sustiprintą, iš sustiprinto – į bendrą stebėjimą, kol galop 2023 metų rudenį Rokiškio teismas nusprendė jį išleisti iš gydymo įstaigos: būklei pagerėjus, žudikas gali būti stebimas ambulatorinėmis sąlygomis.
Tačiau vieną kartą tragedija jau buvo prasnausta.
Dabar jau buvusi A. Bero šeimos kaimynė iš Saviečių iškart po nužudymo stebėjosi atsakingų institucijų neveiklumu.
Šiame kaime Kėdainių rajone žudikas su L. Cvilikaite ir keturiais judviejų vaikais gyveno iki kraupaus nusikaltimo. Vyras girtavo, elgėsi nuolat agresyviai.
„Aurelijus mušdavo Liną. Kiek kartų ji buvo pabėgusi. Pati skambinau vaikų teisių gynėjams, sakau, žiūri tuos vaikus – čia nieko gero nebus. Man pasakė: „Mes nieko blogo nematome“.
Jei vaikų teisių specialistai būtų rūpestingi, būtų atėję į jų namus ir pamatę, kokia ten tvarka“, – iškart po vaikų nužudymo portalui lrytas.lt anksčiau buvusi kaimynė.
Likus kelioms iki mažylių nužudymo, L. Cvilikaitės artimuosius nuotolinius kalbos, jog A. Beras visiškai įsisiautėjo – negali sugyventi žiūrėti televizorių, naudotis kompiuteriu, o kad ji nepabėgtų, verčia miegoti virtuvėje ant purvino čiužinio.
Buvo ir daugiau nerimą keliančių signalų – A. Beras kirviu nukirto galvą kalytei, gyvenusiai jo namų valdoje.
Sesuo persigalvojo
Mėginimų išleisti A. Berą iš psichiatrinės ligoninės būtų ir 2022 metų pabaigoje, bet jo sesuo, iš pradžių sutikti priimti vaikžudį į savo namus Vaivadiškiuose (Jonavos r.), persigalvojo.
Panevėžio apygardos teismas užpernai gruodį panaikino Rokiškio teismo rūmų nutartį, pagal kurią buvo sušvelnintos priverstinio gydymo sąlygos, keičiant stacionarinį stebėjimą į ambulatoriją – Rokiškio teisėjas Giedrius Nemeikšis aiškino rėmimo gydytojų komisijos išvadomis, jog A. Bero būklė yra pagerėjusi. Tačiau žudiko išleidimui tada kategoriškai prieštaravo Jonavos savivaldybė ir Panevėžio prokuratūra, savo skunde aukštesnės instancijos sprendimu nurodžiusi, kad nebuvo atsižvelgta į socialinį pavojingumo kriterijų.
Prokurorai buvo įsitikinę, kad ir toliau reikia tęsti stacionarinio, o ne ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Rokiškio teismo žingsnis tuo metu smarkiai įaudrino vietos bendruomenė: žmonės neslėpė nerimo dėl savo, o ypač dėl dviejų vyresniųjų A. Bero vaikų saugumo.
Pasak jų, nusprendžiant išleisti A. Berą, nebuvo atsižvelgta į svarbių faktorių, kurie jam sugrįžus į laisvę gali tapti uždelsto veikimo bomba, sukelti labai sunkias pasekmes: svarbiausias iš jų taurelės. Seseriai dėl saugumo sumetimų atsisakius įkurdinti brolį savo namuose, jį prižiūrėti, padėti jam lankytis pas psichiatrus Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad tokiu atveju jis ir toliau turi būti gydomas bei stebimas Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
Panevėžio teismas pabrėžė, kad nepaisant teigiamų priverstinio gydymo rezultatų – būklės pagerėjimo ir socialinio pavojingumo sumažėjimo, jei nėra vietos, kur A. Beras galėtų gyventi ir asmens, kuris juo rūpintųsi, jam tikslinga pasilikti gydymo įstaigoje.
Įkurdintas globos namuose
pirmaiais metais situacija iš esmės tikrovėje.
Dar 2023 metų rugsėjį Rokiškio teismo rūmai nusprendė tenkinti Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą pakeisti A. Berui priverčiamąsias medicinos priemones: vietoje stacionarinio gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis taikyti ambulatorinį stebėjimą.
Saviečių siaubūnu pramintas buvo įkurdintas Jonavos, Ruklos miestelyje rajone privačiuose Paupio globos namuose. Šioje viešojoje įstaigoje teikiamos globos ir slaugos paslaugos, padedama neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Irma Gritėnienė portalui lrytas.lt pranešė, jog pagal byloje esančius duomenis, A. Bero būklė yra pagerėjusi ir stabili jau pusantrų metų, todėl, teismo vertinimu, jau nebėra tikslinga tokia asmenį gydyti specializuotame stacionare.
Liūdnai pagarsėjęs pacientas turi nuolat, paskirtu laiku lankytinas Jonavos psichikos sveikatos centras, kurio stebintys specialistai gali rekomenduoti sugrąžinti A. Berą į ligoninę, jeigu ji pablogėtų.
„Nustatyta, kad A. Beras ambulatorinėmis sąlygomis gyvens struktūruotoje aplinkoje, kur jam bus taikoma ilgalaikė socialinė globa. Jis bus prižiūrimas specialistų, kurie užtikrina, kad jis nuolat vartotų vaistų, paskirtų laiku atvyktų pas psichiatrą, laikytųsi ambulatorinio režimo“, – informavo I. Gritėnienė.
Portalas lrytas.lt duomenimis, prokuratūra šios teismo nutarties neskundė.
Tvirtina, jog grėsmės nebekelia
Paupio globos namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Evelina Pekienė naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, jog A. Beras yra apgyvendintas šioje įstaigoje.
Rukloje jis buvo įkurdintas, Rokiškio psichiatrinei ligoninei bendradarbiaujant su Kėdainių rajono savivaldybe. Perkėlus A. Berą iš psichiatrijos ligoninės, jo gyvenimo sąlygos visiškai – jis gali laisvai judėti be apribojimų. Vyras be pareigūnų palydos vyksta į darbą Karmėlavoje, lankosi miestelyje, kitose vietovėse.
„Informacija apie asmenį yra konfidenciali. Atsakydami į jūsų klausimus galime pasakyti, kad jam teikiamos socialinės globos paslaugos. Ašmuo grėsmės nekelia.
Apie jo lankymąsi psichikos sveikatos centras ir teismo sprendimus, galite teirautis sveikatos teikiančioje įstaigoje (Psichikos centras, teismas). Jei turite daugiau klausimų, galite į Kėdainių rajono savivaldybę, kuri bendradarbiauja su Rokiškio psichiatrinės ligoninės asmeniu mūsų įstaigoje“, – pareiškė E. Pekienė.
Svaigalai tapo lengvai prieinami
Manoma, jog priežiūra, vaistai, alkoholio neprieinamumas įstaigos viduje ir kiti faktoriai neleis ateityje pasikartoti siaubingai agresijai, kurių apimtas A. Beras Saviečiuose, savo valdoje įmetė į šulinį du jaunuosius vaikus. Tačiau faktas lieka faktu – svaigalai jam dabar tapo visiškai lengvai prieinami: jeigu jis norėtų, galėtų juos be kliūčių įsigyti, būdamas už globos įstaigų ribų. Būtent piktnaudžiavimas svaigalais sukėlė A. Berui alkoholio psichozę, kuri, kaip pripažino teismai dvigubos žmogžudystės byloje, turėjo reikšmingos šiam siaubingam žingsniui.
Tiesa, globos namuose iki dabar A. Beras nepastebėjo apsvaigęs ar tiesiog „su kvapeliu“.
Skundų iš Ruklos ar aplinkinių vietovių gyventojų dėl jo elgesio kol kas taip pat nėra gauta.
Skundo dėl išleidimo neteikė
Lrytas.lt pasiteiravo Generalinės prokuratūros, kokia buvo prokurorų pozicija Rokiškio buvo nusprendžiant išleisti A. Berą iš ligoninės – ar, jų nuomonė, jis jau nebekėlė pavojaus aplinkiniams žmonėms, ypač iš buvusios artimos aplinkos? Ar buvo teiktas prokuratūros skundas aukštesnei teismo instancijai?
„Teikdama informaciją, prokuratūra vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir jų nustatyta informacijos teikimo aprėptimi. Informacija apie tai, kada ir kokiais pagrindais buvo priimtas teismo sprendimas dėl priverčiamosios medicinos priemonių rūšies pakeitimo yra teismo kompetencija, todėl maloniai prašome kreiptis į šiuos klausimus į kompetentingą instituciją.
Nurodytu atveju prokuratūra neteikė skundo dėl teismo priimtos nutarties pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį įvertinimą, kad priimtas teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka LR BPK nurodytą reglamentavimą“, – teigiama Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Stundžienės atsakymai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.