Antrojo jūros vėjo parko vystytojui siūloma pailginti leidimų terminus

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Terminą statybos leidimui siūloma prailginti nuo trejų iki ketverių metų, o leidimui gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

Taip pat siūloma supaprastinti informacijos pateikimą apie konkursų dalyvių, jų akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams – tam užtektų tik laisvos formos patvirtinimo.

VERT viešajai konsultacijai pateikė jūrinių vėjo parkų konkursų sąlygų bei leidimų vystytojui išdavimo tvarkos pakeitimus – pastabų laukiama iki lapkričio 30 dienos.

Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad vėjo parkų jūroje konkursų nugalėtojai leidimą statybai turi gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus nuo leidimo plėtrai ir veiklai išdavimo.

Dalis pirmuoju (be galimybės pretenduoti į valstybės pagalbą) konkursu besidomėjusių įmonių dar kovą BNS teigė jame nusprendusios nedalyvauti dėl per trumpų terminų gauti statybai reikalingus leidimus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys interviu BNS spalį pripažino, kad dėl sutrikusios tiekimo grandinių sunku tikėtis, kad jūriniai vėjo parkai pradės veikti 2028 metais – tokį lūkestį anksčiau kėlė pati ministerija.

Taip pat siūloma numatyti, kad dėl valstybės, kitų asmenų kaltės ar nenugalimų force majeure aplinkybių terminai galėtų būti pratęsti.

Taip pat siūloma numatyti, kad dėl valstybės, kitų asmenų kaltės ar nenugalimų force majeure aplinkybių terminai galėtų būti pratęsti.

Pakeitimai taip pat numato, kad būsimų konkursų dalyviams užtektų pateikti laisvos formos patvirtinimą apie jų, akcininkų ir galutinių naudos gavėjų atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams bei apie tai, kad jų neatitinkantys akcininkai valdyme neturėtų daugumos.

Jūros parko vystytojų akcininkų klausimas tapo aktualus šią savaitę portalui „Verslo žinios“ paskelbus, kad pirmąjį konkursą laimėjusios valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ partnerės – pasaulinės jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijos „Ocean Winds“ – vieno iš akcininkų struktūroje yra ir Kinijos valstybinė korporacija „China Three Gorges Corporation“.

Pasak vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos, „Ocean Winds“ nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. „Ignitis grupė“ pabrėžė, kad Kinijos korporacija neturi jokios sprendimo teisės bei projekte niekaip nedalyvauja. 

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbti kitų metų sausio 15 dieną.

Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.