Giedrius Gaidamavičius, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buitiniai vartotojai kitų metų pirmąjį ketvirtį už dujas turėtų mokėti tiek pat, kiek ir šiuo metu, sako valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
„Ką mes matome su dujomis, jeigu kalbėtume apie buitinius vartotojus, tai tą kainą, kokią jie moka dabar, labai tikėtina, kad tokia stabilizuosis ir kitų metų pirmą ketvirtį“, – Žinių radijui pirmadienį sakė D. Maikštėnas.
„Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti“, – pridūrė jis.
Pasak D. Maikštėno, kitų metų gamtinių dujų kainas „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ fiksuoja lėtesniu tempu, užfiksuodama mažesnės portfelio dalies kainas.
„Dabar jau nėra tokių milžiniškų rinkos išbandymų ir tam tikra dalis vėl fiksuojama, bet daug lėtesniu tempu. Kadangi turime laiko, fiksuojame mažesnę dalį, ji vėlgi yra patvirtinta pagal tam tikras kvotas, tai yra jau to tokio taikos meto geroji praktika“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti.
Anksčiau grupė BNS informavo, jog siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.
„Ignitis grupės“ teigimu, 0,2 teravatvalandės (TWh) dujų kiekiui užfiksuota 52 eurų už megavatvalandę (MWh) kaina, tuo metu dabar, „Igničio“ teigimu, vartotojų mokami tarifai su valstybės kompensacija atitinka apie 53 eurų didmeninę kainą.
Bendrovės teigimu, dujų kaina užfiksuota finansinėmis išvestinėmis priemonėmis apdraudžiant ateities sandoriais pagal Nyderlandų TTF biržos indekso vertę įsigytą ir kitų metų pradžioje numatomą pristatyti dujų kiekį, taip pat dalį rinkoje įsigytų dujų saugant Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.
Nepaisant rinkoje pastaruoju metu smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė antrąjį pusmetį ir toliau mokės milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.
D. Maikštėnas sako, jog už tokią kainą įsigyti dujų nuspręsta tuomet, kai 120 eurų už MWh siekusi jų kaina pernai lapkritį ir gruodį vėl pradėjo kilti. Tuo metu valstybės biudžete, jo teigimu, 2023 metams buvo numatytos 130 eurų už MWh dujų kainos.
„Matydami tendenciją, kad vėl ateina antra banga, turėdami valstybės biudžetą 130 (2023-iems paskaičiuota dujų kaina – BNS) susiderinome su reguliuotoju – tai buvo ne „Igničio“ sprendimas, o tai buvo bendras reguliuotojo patvirtintas sprendimas, kad vėl reikia tam tikro saugos diržo“, – teigė D. Maikštėnas.
„Praeitų metų gruodį, kai (…) vėl pradėjo kasdien augti po 10–15 procentų, buvo visiška nežinomybė, kokio šaltumo bus žiema, kas vyks su pramone ir galėjo būti taip, kad dujų kaina iškils į tokias aukštumas, kad valstybės biudžete neužteks valstybės kompensacijoms numatyto kiekio“, – pridūrė jis.
„Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, idealiai taip pat mes elgtumėmės ir tai būtų idealiai teisingas sprendimas“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje spalio ateities dujų sandorių kaina pirmadienio rytą buvo 34,8 euro už MWh, tuo metu 2023–2024 metų žiemos mėnesių sandorių kainos svyravo nuo 48,9 iki 51 euro.
-
LEA: Lietuvoje per savaitę brango ir dujos, ir elektra
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 11,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 0,4 proc.
… -
G. Skaistė: AMLA įkūrimas Vilniuje būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas
Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaist…
-
Siūloma suvienodinti valstybinių įstaigų vadovų garantijas
Maždaug trijų dešimčių valstybinių įstaigų vadovams siūloma nuo 2024 metų numatyti vienodas arba labai panašias socialines garantijas. Išmokos jiems būtų skiriamos nutrūkus įgaliojimams, jeigu jie nebūtų paskirti dar vienai …
-
„Elektrum Lietuva“: toliau neveikianti jungtis „NordBalt“ 12 proc. didino elektros kainą
Toliau neveikiant Lietuvos–Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“ didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki atitinkamai 142,44 ir 142,28 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėj…
-
J. Neliupšienė: EK išaiškinimų dėl sankcijų bus daugiau
Europos Komisijai (EK) rugsėjo pradžioje išaiškinus, kaip vykdyti sankcijas dėl į Lietuvą neįleidžiamų automobilių su rusiškais registracijos numeriais, Komisija gali pateikti ir daugiau išaiškinimų, sako užsienio …
-
Didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje – Karbauskių šeima ir Vokietijos „Munich Re Group“
Lietuvoje daugiausiai žemės valdo politiko Ramūno Karbauskio šeima, kuriai priklauso, tikėtina, daugiau nei 13 tūkst. hektarų žemės, o antroje vietoje – beveik 10 tūkst. hektarų Lietuvoje netiesiogiai valdanti viena didžiausių dr…
-
R. Kuodis: palūkanų didinimas nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją
Premjerės patarėjas ekonomistas Raimundas Kuodis mano, kad Europos Centrinio Banko (ECB) didinamos bazinės palūkanos nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją, todėl jis skeptiškai vertina Lietuvos banko (LB), kuris yra ECB narys, praėjusios sav…
-
Siūloma didinti algas valstybės valdomų įmonių vadovams
Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.
… -
Vaistininkai – sistemos spąstuose: priedai už parduotus vaistus ir spaudimas įvykdyti normas
85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus lemia darbdavio sudarytos sąlygos. Dauguma gauna priedą už gerus pardavimus. Ar tai reiškia, kad vaistininkai gali pacientui parduoti tai, ko j…
-
Daugiau straipsnių