Vaistininkai – sistemos spąstuose: priedai už parduotus vaistus ir spaudimas įvykdyti normas

85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus lemia darbdavio sudarytos sąlygos. Dauguma gauna priedą už gerus pardavimus. Ar tai reiškia, kad vaistininkai gali pacientui parduoti tai, ko jam nereikia? Plačiau – LNK reportaže.

Plačiau apie tai papasakojo vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė.

– Ar tai reiškia, kad vaistininkai parduoda tai, ko nereikia?

– Yra visokių vaistininkų. Bet tie, kurie žaidžia pagal tinklų taisykles, tikrai gali parduoti tai, ko nereikia pacientui. Praėjusį mėnesį viename tinkle buvo „Ibuprofen“ su akcija ir man buvo siūloma jį įsigyti. Kitas pacientas atėjęs gali turėti kontraindikacijų tam vaistui, bet jis nusipirks, nes gera kaina.

– Bet ar tai nėra įprasta pardavimų politika, kuri vaistinėse buvo jau dešimtmečiais?

– Aš baigiau studijas prieš 15 m. Ir galiu paliudyti savo pavyzdžiu, kad kuo labiau įsigali vaistinių tinklai, kuo labiau mažėja privačių vaistinių, tuo labiau ši politika įsigali. Tuo metu apskritai nebuvo tokio dalyko, kai aš baigiau mokslus. Vaistinės, kurioje aš dirbau, savininkas gavo baudą iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos už nuolaidą vieniems vitaminams. Tuo metu tai buvo traktuojama kaip papildomas skatinimas pirkti ir vartoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip vaistininkai jaučiasi dėl to? Galbūt jiems gerai, kad gauna priedą prie atlyginimo?

– Mūsų organizacijai priklausantys vaistininkai yra nepatenkinti tokia situacija. Mes nuolatos gauname žinutes, kad reikia kažką daryti. Toks siūlymas žmogui yra neetiškas iš vaistininko pusės. Netgi renkant vaistus vaistininkas turi remtis savo kompetencija ir žiniomis, o ne akcijomis. Mūsų organizacijai tai nepriimtina. Mes iniciavome vaistininkų etikos kodekso priėmimą, tikėdamiesi, kad tai kažką pakeis. Tikėjomės, kad vaistinių tinklai pakeis šią agresyvią politiką, bet jokios reakcijos ar pokyčio nėra.

– Ar vaistininkai gali gauti mažesnį atlyginimą, jei jie neįvykdė numatytos normos?

Jie patiria asmeninį bei kolektyvinį spaudimą.

– Taip. Jie patiria asmeninį bei kolektyvinį spaudimą. Tarkime, visas kolektyvas turi pasiekti kažkokį bendrą tikslą, o jo nepasiekus, jei vienas žmogus nedalyvauja žaidime, kenčia visas kolektyvas. Žinoma, tas kolektyvo narys nėra labai mėgstamas, jis gadina visus rodiklius. Priedai gali siekti net iki kelių šimtų eurų. Daug kam tai ženkli suma. Daugelio farmacininkų atlyginimas tesiekia tūkstantį eurų.

– Skirtinguose vaistinių tinkluose – skirtingi preparatai. Yra vaistų, kurių nusipirksi tik tam tikroje vaistinėje. Ar tai taip pat neetiška pagal vaistininko etikos kodeksą?

– Nėra etiška paveikti vaistininką pasirinkti, kurį preparatą siūlyti. Mano nuomone, tai nėra gera tendencija, kad vaistinių tinklai turi savo prekių ženklus. Automatiškai jie nori jų daugiau parduoti, tad šie preparatai yra skatinami pirkti.

– Atrodo, kad tai padėtis be išeities. Ar profesinė sąjunga turi kažkokį sprendimą?

– Neturime kažkokio konkretaus sprendimo. Dėl to ir kvietėme visas politines jėgas susivienyti ir aptarti šią problemą ir sprendimus. Matome tam tikrus būdus, kurie pagelbėtų. Vaistinėse galėtų būti pradėta riboti reklama.

– Kaip tada tiems tinklams konkuruoti tarpusavyje? Juk kiekvienas tinklas turi pasiūlyti kažką išskirtinio.

– Jie gali konkuruoti farmacinės paslaugos kokybe, papildomomis paslaugomis. Vyksta diskusijos, kad vaistininkas galėtų pratęsinėti receptus. Bet vaistinių tinklai labai priešinasi tam.