Kauno.diena.lt inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį pasaulio ekonomikoms, tarp jų ir Lietuvos. Pirmadienį iš tiesų naftos kaina biržoje buvo šoktelėjusi. Apie tai, kaip yra dabar ir ar iš tiesų karo dienos Izraelyje turės ekonominę kainą ir mums, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Tol, kol tas karas yra regioninis ir izoliuotas labai siaurame geografiniame regione, į jį neįsitraukia daugiau valstybių, tai neturi beveik jokios įtakos likusiam pasauliui. Ką mes ir matome dabar, stebėdami žaliavų kainas, valiutų kursus, akcijų kainas. Na, tai šiek tiek pabrango, yra tokių ribinių situacijų tikimybė, bet vis tiek yra dešimtadaliu pigesnė nei buvo prieš dvi savaites. Prisiminkime, kad naftos kaina artėjo prie 100 dolerių už barelį, dabar ji kainuoja apie 88 dolerius už barelį. Ir jos pabrangimas susijęs ne su tuo, kad dabar yra kažkaip sutrikęs naftos tiekimas, bet tiesiog rinkose yra vertinama tikimybė „o kas būtų, jeigu būtų?“. Kas būtų, jei į šį karinį konfliktą įsitrauktų Iranas, jeigu prastėtų kariniai veiksmai Ormūzo sąsiauryje, pro kurį gabenama didžioji dalis naftos iš to regiono. Tuomet, aišku, tai būtų didelis sukrėtimas – didelis naftos kainos šuolis. Bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kitas įvykis, kuris jau įvyko netoli mūsų – aš kalbu apie Estijos-Suomijos dujotiekį. Kiek tai gali sujaukti rinkas, nes, jūs minėjot, kad dujų kainos jau kyla?
– Iš tiesų, šis įvykis, kuris įvyko beveik tuo pačiu metu, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, yra labai rimtas sukrėtimas šiam regionui ir čia mes ekonomines pasekmes galime pajausti daug didesnes. Kol kas, aišku, nėra labai konkrečių atsakymų, kodėl tai įvyko.
Mes žinome, kas įvyko. Ir Norvegijos seismologinė agentūra skelbia, kad įvyko sprogimas, maždaug 40 km nuo Estijos kranto „Balticconnector“ vamzdyje, kuris dvipuse jungtimi susieja Estijos ir Suomijos dujų rinką. Ir čia, aišku, yra labai rimtas įvykis. Ir Estijos, ir Suomijos atstovai sako, kad tai yra išorinių jėgų sukeltas sprogimas, dėl ko dujos tarp Suomijos ir Estijos šiuo metu netransportuojamos. Ir užtruks bent kelis mėnesius sutaisyti tą vamzdį. Ir prisimenant ir „Nord Stream“ vamzdžio susprogdinimą, aišku, čia kyla daugybė kausimų.
Tai nėra atsitiktinumai ir ką jau dabar sako įvairios agentūros, kad paprasti žmonės negalėjo to padaryti. Tai yra rimtas sutrikimas, sutrikdymas dujų tiekimo 100 m gylyje ir, aišku, kalba čia eina apie visą energetikos infrastruktūros saugumą Europos Sąjungoje. Nes yra maždaug keturi vamzdžiai, kurie tiekia dujas iš Šiaurės jūros, iš Norvegijos. Ir jeigu tiekimas jais yra sutrikdomas, tai natūralu, kad Europa gali susidurti vėl su situacija, kai gamtinių dujų trūksta ir ypač tuo kritiniu žiemos laikotarpiu. Tai jau atsispindėjo kainose per šią savaitę, po to kai buvo susprogdintas ar sutrikdytas tas gamtinių dujų tiekimas per tą vamzdyną. Gamtinių dujų kainos padidėjo beveik 20 proc.
– Bet Baltijos jūroj yra ne tik dujotiekiai, bet ir elektros, ryšių kabeliai. Bendrai kalbant apie šią infrastruktūrą, tikriausiai neįmanoma jos pilnai kažkaip apsaugoti ir jeigu po šio dujotiekio numanomo susprogdinimo įvyksta dar kažkoks incidentas Baltijos jūroje, kaip tai gali toliau jaukti visą situaciją?
– Tai, aš tik atkreipsiu situaciją, kad kartu ir su šiuo dujotiekiu buvo apgadinti ir telekomunikacijos kabeliai, kurie taip pat eina šalia šio vamzdyno. Taip, visiškai teisingai pastebėjote, yra elektra ir kritiškai svarbios elektros jungtys Lietuvai su Švedija. Yra telekomunikacijos kabeliai, kuriais mes susiejami su visu pasauliu. Akivaizdu, kad jų visų apsaugoti neįmanoma, tai yra tūkstančiai kilometrų visame Baltijos jūros dugne. Ir tai turbūt yra ta sritis, kur visos Europos Sąjungos valstybės, NATO valstybės turi skirti daug daugiau dėmesio jų apsaugai – kad povandeniniai laivai ar kažkokios kitos priemonės keltų minimalią riziką šiai kritinei infrastruktūrai. Tai yra būtent hibridinio karo elementas. Teroristiniai išpuoliai prieš tokią energetinę infrastruktūrą yra viena iš didžiausių rizikų, kuri dabar gali kelti pavojų ir žmonių sveikatai, ir ekonomikai.
– Na, bet mes Lietuvoje turime suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tarkime, dujų mes galbūt ir nepritrūksime, gal už jas teks mokėti brangiau, bet gal tada ir tas dujas iš mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalo pirks labiau?
– Tai čia yra gerai, kad visa Europa po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, labai greitai investavo į infrastruktūrą, kuri užtikrina alternatyvius šaltinius. Tai ir mes turime turėti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Mes naudojamės Inčiukalnio dujų saugykla, turime dujų jungtį su Lenkija. Beje, tas vamzdis „Balticconnector“ ir Inko suskystintų gamtinių dujų terminalas, viena iš jo funkcijų yra ne tik aptarnauti Suomijos rinką, bet ir suteikti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Baltijos regionui t. y. užpildyti Inčiukalnio saugyklą, jeigu atsidurtumėm tokioj situacijoj, kai nėra alternatyvių tiekimo šaltinių.
Tai čia yra dar vienas pavyzdys, kaip svarbu turėti ne vieną kažkokį tiekimo šaltinį, bet pagalvoti ir apie įvairius galimus alternatyvius scenarijus. Ir tai jau yra ne pirma apgadinta dujotiekio infrastruktūra Europoje per pastaruosius metus. Ir labai norisi tikėtis, kad tai nepasikartos, bet akivaizdu, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, jog ši infrastruktūra būtų apsaugota.
Galerijos
-
„50 Cent” užkūrė kiečiau… -
595-oji karo Ukrainoje diena… -
Vilniuje nusileido lėktuvas i… -
Pareigūnai protestavo prie Vy… -
594-oji karo Ukrainoje diena… -
Protestas prieš naktinių tai… -
Prie Prezidento Valdo Adamkaus… -
Lietuvos gyventojų sveikatos… -
Filmo „Aš esu Rožytė“ p… -
593-oji karo Ukrainoje diena…
-
Seimo komitete – ginčai dėl elektros tiekėjų nuostolių kompensavimo
Rinkos reguliuotojo ir Prezidentūros atstovai nesutinka, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų kompensuojami jų patiriami nuostoliai, patiriami dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų. Tuo…
-
Ūkiams modernizuoti – 80 mln. eurų paramos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija.
… -
Savivaldybėms – naujas įrankis įvertinti finansus, gyvenimo kokybę, pajamų skirtumus
Finansų ministerija siūlo savivaldybėms naudotis naujomis duomenų analizės priemonėmis, kurios vietos valdžiai turėtų padėti tiksliau įvertinti tarpusavio atotrūkį, išteklius bei padėtų rasti būdus gauti papildomų pajamų.
… -
Siūloma didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus
Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisomis, kuriomis nuo ateinančių metų pradžios keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir mokytojų, darbo apmokėjimo tvarka.
… -
Vyriausybė siūlo didinti išmokas neįgaliems pensininkams
Sunkiausią negalią – 70–100 proc. prarasto darbingumo – turintys pensininkai nuo kitų metų galėtų gauti didesnes senatvės pensijas. Tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyti įstatymo pakeitimai, kuriems t…
-
Absurdas: banke negalima atsiskaityti kortele
Kai šalyje skatinama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, gyventojai susidūrė su keista situacija. Beveik visuose bankuose nėra galimybės už paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortele.
… -
Lietuva įgyvendins tris naujus atstatymo projektus Ukrainoje už beveik 1 mln. eurų
Lietuva rengiasi įgyvendinti tris naujus Ukrainos atstatymo projektus, tam bus skiriama beveik 1 mln. eurų.
… -
Žvejai nori paramos bei dalyvauti skirstant už bilietus surinktas lėšas
Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.
… -
Verslas priešinasi privalomojo turto vertinimo reformai
Privalomo turto vertinimo pertvarką planuojanti valstybė nori atsisakyti kontrolės, kurią kartu su jos kaštais ir atsakomybe ji siekia perkelti ant verslo pečių, teigia jo atstovai. Be to, dėl reformos kyla grėsmė vertinimo paslaugų kokybei ir…
-
Lietuvos oro uostų keleivių srautas per ketvirtį augo 5 proc.
Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU.
…
Daugiau straipsnių
