Ekonomistas apie panikuojančius dėl kuro kainų: visada galima naudotis viešuoju transportu

Per savaitę benzinas pabrango procentu, dyzelinas – daugiau nei dviem, praneša LNK.

Plačiau ape tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Ar nepanašėja situacija į prieš metus buvusią? Kiek dar galime tikėtis to kilimo?

– Situacija yra visai kitokia. Praėjusiais metais turėjome rimtesnes problemas. Prasidėjęs karas ir nepritaikytos sankcijos Rusijai lėmė tai, kad turėjo persidėlioti visi naftos gamybos ir tiekimo srautai pasaulyje. Trūko naftos perdirbimo pajėgumų, dėl to ypač buvo pabrangęs dyzelinas. Dabar tos problemos nėra. Dabartinė kuro kainos kilimo priežastis yra susijusi su brangesne nafta, kurią pabrangino Saudo Arabijos, Rusijos apribota gavyba. Kaina dar gali pakilti dešimtadaliu, bet nepakils iki tokio lygio, kaip buvo prieš metus.

– Kaip tas dešimtadalis gali jaustis?

– Galutinėje kuro kainoje nafta sudaro iki ketvirtadalio visos kainos. Kita dalis yra perdirbimas, transportas, mokesčiai. Kuras galėtų pabrangti keliais centais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip vyksta procesas nuo sprendimo mažinti naftos gavybą iki to rezultato mūsų piniginėse?

– Sprendimas mažinti naftos gavybą akimirksniu atsispindi rinkose. Pakyla naftos kainos. Visos tiekimo grandinės, nuo gamintojų iki mažmenininkų, reaguoja į tai ir koreguoja savo kainas.

– Ir iš karto pastebime tai ir prekių kainose?

– Transporto kainos turi šiek tiek įtakos galutinėms prekių kainoms. Bet šiuo metu dauguma žaliavų yra atpigusios, tas kompensuoja transporto kainų pakitimus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri slopina infliaciją, yra maža paklausa tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Kai pirkėjų nėra, kai jie išrankūs, renkasi pigesnes prekes, įmonėms yra sudėtingiau kelti kainas, net jei pakyla sąnaudos.

Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.

– Kas turėtų sustabdyti tą kainų kilimą?

– Tiesioginė įtaka yra iš naftos. Visi kiti komponentai yra fiksuoti. Naftos kaina priklauso ir nuo paklausos. Ta kaina galėtų sumažėti, jei smarkiai kristų vartojimas, jei žmonės mažiau keliautų lėktuvais, automobiliais. Taip pat nafta gali pigti, kai yra naftos perteklius.

– Lietuvoje kainos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, bet Lenkijoje jos dar mažesnės. Kodėl taip susidėliojo?

– Gali būti daugybė veiksnių. Gali būti skirtingos maržos ir skirtingi mokesčiai.

– Ką patartumėte vairuotojams, kurie planuoja prisipilti pilną baką šį savaitgalį. Ar šis žingsnis praktiškas?

– Manau, kad Lietuvoje yra labai mažai žmonių, kurie tokiais principais planuoja pirkti kurą. Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.