Kauno.diena.lt inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant jas. Pokalbis apie palūkanų normų augimą ir grąžinimo tendencijas Lietuvoje LNK reportaže.
Beveik pusė paskolas turinčių žmonių teigia susiduriantys su sunkumais grąžindami paskolas. Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad birželį palūkanų normos dar daugiau augs. Tad tikėtina, kad tų, su sunkumais susiduriančių, žmonių bus dar daugiau. Apie tai LNK žurnalistė Asta Dudurytė pasikalbėjo su „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadove ekonomiste Jakaterina Rojaka.
– Kaip atrodo tie sunkumai, apie kuriuos kalba apklaustieji?
– Na, sunkumus kiekvienas įvardija skirtingai. Vieniems sunkumas, kad negali išvažiuoti į norimas atostogas, kitiems – kad negali nusipirkti tam tikrų maisto produktų. Tai yra labai natūralu, kadangi palūkanų normos pakilo labai staigiai ir per labai trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai, pavyzdžiui, kas mokėjo po 300 eurų kas mėnesį, tai dabar tenka mokėti 500.
– Taip, o kai kuriems suma ir padvigubėjo. Iš tiesų tos sumos yra gana įspūdingos. Ir jei suma, kurią žmogus pasiėmė, buvo maksimali arba arti maksimumo, ką jis galėjo tuo metu lengvai mokėti, tai, žinoma, kad tas padidėjimas yra labai smarkiai jaučiamas. Tačiau ką mes matome iš statistikos, tai, nepaisant to, kad sunkumų patiria daugelis turinčių paskolas, vėlavimų mokėti už būsto paskolą kol kas nefiksuojama. Jeigu matoma, kad situacija gali prastėti, tai žmonės arba kreipiasi į kredito įstaigą, arba susimokama visą paskolą, o visas kitas išlaidas bando apkarpyti. Na, būsto paskola yra saugiausia paskolos forma, vėlavimų ją mokėti būna mažiausia. Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
– Ar žmonės jau priprato prie palūkanų didėjimo? Ką prognozuojate, jei ECB dar kilstels palūkanų kartelę?
– Labai tikėtina, kad kilstels, nes matome, kad euro zonoje infliacija taip sparčiai nemažėja, kaip norėjo matyti politikai ir ECB. Deja, infliacija išsilaiko gana aukštame lygyje, o Lietuvoje infliacijos lygis yra dar aukštesnis. Tikėtis, kad žmonės pripras prie tokių skaičių, yra sunku. Tikėtis, kad išgyvens tą laikotarpį – taip, teks išgyventi.
Vėlgi, tikėtina ir tai, kad palūkanų normos kils, bet vėliau jos turėtų stabilizuotis, nes jau ir augimas visoje euro zonoje labai smarkiai pradeda šlubuoti ir, akivaizdu, kad toliau kelti tiesiog bus neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad sunkumai iškart praeis, nes infliacija vis tiek išlieka aukšta, kol kas ji yra dviženklė, ir palūkanų normos bus aukštos. Tai bent jau dvejus metus nuo tos akimirkos, kai nustos augti palūkanų normos, žmonės vis dar jaus spaudimą būsto paskolas grąžinti.
– Tai ką belieka daryti jau pasiėmusiems paskolas? Dar labiau susiveržti diržus?
– Svarbu paminėti, kad jei asmuo ar namų ūkis mato, kad artėja finansinių sunkumų laikotarpis – patartina kreiptis į kredito įstaigas ir perdėlioti, pergalvoti mokėjimų grafiką. Susitarti dėl kitokio mokėjimų laikotarpio, prašyti mokestinių atostogų ar ieškoti kitų išeičių. Refinansavimas taip pat yra viena iš galimybių.
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas.
… -
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai.
… -
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą.
… -
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“.
… -
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti….
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut…
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui.
… -
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo…
-
Valstybės duomenų agentūros vadovė: antrasis BVP įvertis tikslesnis, įvertinta daugiau duomenų
Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, jog an…
-
Vyriausybė pratęsė kompensacijas gyventojams už dujas, panaikino už elektrą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą.
…
Daugiau straipsnių