Pastaraisiais metais „Microsoft“ ir „OpenAI“ tapo lyderiais dirbtinio intelekto (AI) srityje, o jų partnerystė lėmė didelę pramonės pažangą. „Microsoft“ nuo 2019 m. investavusios beveik 14 mlrd. Šie modeliai aprūpino „Microsoft Azure“ paslaugas ir tapo tokių produktų, kaip „Office“ ir „Bing“, dalimi. Tai atveria ateitį, kurioje dirbtinis intelektas padeda didinti produktyvumą ir padeda priimti protingesnius verslo sprendimus.
„Microsoft“ partnerystė su „OpenAI“ darosi vis sudėtingesnė, nes abi bendrovės siekia skirtingų tikslų. Augantis OpenAI papildomo finansavimo ir skaičiavimo galios poreikis sukėlė klausimų dėl „Microsoft“ vaidmens ir galimo akcijų paketo pelningesnėje, būsimoje „OpenAI“ versijoje. Tuo pat metu „Microsoft“ pradėjo samdyti talentus iš „Inflection AI“, „OpenAI“ varžovės, o tai rodo, kad „Microsoft“ gali siekti diversifikuoti savo AI galimybes.
Dar sudėtingiau, OpenAI neseniai atidarė palydovinį biurą Bellevue, netoli nuo „Microsoft“ būstinės. Toks artumas galėtų palengvinti bendradarbiavimą, bet taip pat palengvinti darbuotojų judėjimą tarp įmonių. Tuo tarpu „Microsoft“, atrodo, daugiausia dėmesio skiria savo vidinių AI projektų stiprinimui – strategijai, kuri galėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo OpenAI ateityje.
Nors OpenAI generalinis direktorius Samas Altmanas laikosi optimistinio požiūrio, vadindamas partnerystę „bromance“, naujausi įvykiai rodo perėjimą prie konkurencingesnių santykių. Kadangi abi bendrovės iš naujo įvertina savo prioritetus ir strategijas, jų bendradarbiavimo pobūdis dar turi būti nustatytas.
„Microsoft“ ir „OpenAI“ partnerystės pradžia
„Microsoft“ ir „OpenAI“ partnerystė prasidėjo siekiant bendro tikslo į verslo pasaulį įtraukti pažangų AI. „Microsoft“ anksti pripažino OpenAI modelių, tokių kaip GPT-2 ir DALL-E, potencialą iš naujo apibrėžti verslo programas dideliu mastu. Daug investuodama ir pasiūlydama savo „Azure“ platformą „Microsoft“ įgijo pranašumą prieš kitus debesies tiekėjus ir sustiprino savo įsipareigojimą dirbtinio intelekto srityje. Turėdama „OpenAI“ kalbos ir vaizdo galimybes, „Azure“ tapo galingu įrankiu, leidžiančiu „Microsoft“ verslo klientams teikti AI sprendimus ir sustiprinti jos konkurencinę poziciją.
OpenAI bendradarbiavimas reiškė prieigą prie išteklių, reikalingų norint pereiti nuo pradinio ne pelno siekiančio modelio. Perėjimas prie riboto pelno struktūros leido OpenAI užsitikrinti dideles investicijas ir sutelkti dėmesį į ambicingus projektus, tokius kaip GPT-3 ir GPT-4. „Microsoft“ parama suteikė OpenAI skaičiavimo galią peržengti tradicines ribas, taip sudarant sąlygas sparčiai augti ir kurti technologijas, kurios galėtų pasiekti komercinę rinką.
„Microsoft“ ši partnerystė pasiūlė būdą integruoti pažangias AI funkcijas į savo produktus. „OpenAI“ technologija suteikė unikalių „Microsoft“ debesų kompiuterijos, verslo žvalgybos ir našumo galimybių. Kartu jie galėtų tyrinėti ne tik pagrindinio mašininio mokymosi programas, bet ir kalbos supratimą iki sudėtingų sprendimų priėmimo sistemų. Tačiau kai OpenAI pradėjo plėtoti savo komercinį kelią, jo dėmesys pradėjo skirtis nuo „Microsoft“ ir pamažu bendradarbiavimo pastangas pavertė konkurenciniu.
Finansinė ir strateginė įtampa tarp „Microsoft“ ir „OpenAI“.
Iš pradžių „Microsoft“ investicijos į OpenAI buvo naudingos visiems, nes „Microsoft“ suteikė būtinų išteklių OpenAI augimui, o „OpenAI“ naujovės pagerino „Microsoft“ produktus. Tačiau pastaruoju metu OpenAI pastangos siekti didesnės nepriklausomybės pakeitė šią dinamiką, todėl abi bendrovės persvarstė savo finansinius ir strateginius susitarimus.
Didelės Microsoft investicijos buvo susijusios su lūkesčiais turėti įtakos OpenAI krypčiai, ypač atsižvelgiant į jos paramos mastą. Nors „OpenAI“ veikia pagal riboto pelno modelį, „Microsoft“ tikėjosi aktyvesnio vaidmens, naudodama nuosavą kapitalą arba veiklos indėlius. Tačiau OpenAI autonomijos troškimas apsunkina šią sąranką, todėl abi bendrovės ieško finansinių patarimų, kaip valdyti šiuos besikeičiančius santykius.
„OpenAI“ perėjimas prie pelningumo, kartu išlaikant įsipareigojimą laikytis etiško AI, taip pat padidina spaudimą. Subalansuoti pelningumą su „Microsoft“ lūkesčiais gali būti sudėtinga. „OpenAI“ modeliams įgyjant vertę, „Microsoft“ suinteresuotumas išlaikyti įtaką auga, išryškinant ribą tarp OpenAI misija grindžiamo požiūrio ir pagrindinio investuotojo komercinių interesų.
„SearchGPT“ paleidimas šią įtampą dar labiau sustiprino. „Microsoft“ integravo „OpenAI“ kalbos modelius į „Bing“, kad būtų interaktyvesnė paieška, tačiau „SearchGPT“ rodo „OpenAI“ ketinimą aptarnauti vartotojus tiesiogiai už „Microsoft“ ekosistemos ribų. Skirtingai nei „Bing“, kuris sujungia paieškos rezultatus su AI, „SearchGPT“ siūlo daugiau pokalbių ir patrauklesnę patirtį.
Dėl šio žingsnio OpenAI ir Microsoft tiesiogiai konkuruoja. „SearchGPT“ gali iššūkį „Bing“ rinkos daliai ir sutrikdyti „Microsoft“ AI pagrįstos paieškos viziją. Nors nepriklausomas „OpenAI“ požiūris atitinka jos misiją – teikti AI tiesiogiai vartotojams, jis taip pat pabrėžia didėjančią atskirtį tarp „Microsoft“. Ši „Bing“ ir „SearchGPT“ konkurencija taip pat rodo, kad „OpenAI“ strategija keičiasi į vartotojus orientuotas programas.
Įeidama į paieškos rinką, „OpenAI“ rodo platesnį ketinimą kurti dirbtinio intelekto produktus, skirtus tiesioginiam naudotojų įsitraukimui, o ne išskirtines įmonių partnerystes. Tai galėtų pakeisti AI paiešką, pritraukti vartotojus, kurie teikia pirmenybę interaktyviems, dirbtinio intelekto pagrįstiems atsakymams, ir paskatinti „Bing“ pakoreguoti savo pasiūlymus, kad išliktų konkurencingi.
Inovacijų ir išskirtinumo balansas
„Microsoft“ ir „OpenAI“ partnerystė sujungia du skirtingus požiūrius: „Microsoft“ teikia pirmenybę patentuotoms sistemoms, o „OpenAI“ pereina prie atvirojo kodo modelių. „Microsoft“ integravo „OpenAI“ technologiją į savo produktus, tokius kaip „Bing“ ir „Microsoft Office“, kurdama išskirtinius, saugius sprendimus, atitinkančius įmonių klientų poreikius, ypač tų, kurie dirba reguliuojamose pramonės šakose. Ši sąranka padeda „Microsoft“ pasiūlyti tinkintus, valdomus dirbtinio intelekto įrankius, kuriant pasitikėjimą įmonėmis, kurios teikia pirmenybę saugumui ir patikimumui.
Kita vertus, „OpenAI“ įsipareigojimas plėtoti atvirąjį kodą yra susijęs su skaidrumu ir bendradarbiavimu. Padarydamas atvirus modelius, OpenAI kviečia kūrėjus visame pasaulyje prisidėti, prisitaikyti ir pasinaudoti technologija, kuri skatina greitesnius patobulinimus ir didesnį prieinamumą. Šis požiūris skatina nuolatinį bendruomenės skatinamų naujovių srautą ir prisitaikymą, suteikiant OpenAI įrankiams lankstumo ir pasiekiamumo už išskirtinių platformų ribų.
Tačiau šis krypčių skirtumas taip pat sukuria tam tikrą įtampą. Jei „OpenAI“ ir toliau plės savo atvirojo kodo pasiūlymus, kūrėjai ir įmonės galės pasiekti panašius AI įrankius už „Microsoft“ Azure ekosistemos ribų, o tai gali sumažinti išskirtinumą, kurį „Microsoft“ įgyja bendradarbiaudama. Tai kelia klausimų, kaip „Microsoft“ gali išlaikyti savo konkurencinį pranašumą ir toliau teikti unikalią vertę bendradarbiaudama su „OpenAI“. Vystantis partnerystei bus labai svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp šių atvirų ir uždarų požiūrių, derinant greitai besikeičiantį, bendradarbiavimo modelį su Microsoft saugiais, į verslą orientuotais sprendimais.
Ką šis plyšys reiškia AI pramonei
Besikeičiantys „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykiai turi įtakos ne tik jų partnerystei; tai gali turėti įtakos būsimai visos AI pramonės krypčiai. Pradžioje jų bendradarbiavimas buvo puikus pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas gali patobulinti verslo programas, ypač naudojant „Microsoft“ platformas, tokias kaip „Azure“ ir „Office“. Dabar, kai abi įmonės siekia skirtingų tikslų, dirbtinio intelekto bendruomenė ir verslo klientai susiduria su nauju netikrumo periodu.
Įmonėms, kurios remiasi Azure AI įrankiais, bet koks šios partnerystės pasikeitimas kelia susirūpinimą dėl ateities. Jei „OpenAI“ nusprendžia palaikyti ne „Microsoft“ platformas, klientai gali apsvarstyti tokias alternatyvas kaip „Google Cloud“ arba „Amazon Web Services“, kurios taip pat tobulina savo AI galimybes. OpenAI dėmesys atvirojo kodo plėtrai skatina skaidrumą ir bendruomenės įsitraukimą, tačiau taip pat kelia naujų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu ir etišku naudojimu. Norint pasiekti platesnę auditoriją, OpenAI gali prireikti spręsti tokias problemas kaip AI šališkumas ir modelių skaidrumas, o tai bus labai svarbu norint išlaikyti jos, kaip atsakingo AI lyderio, reputaciją.
Ši situacija taip pat išryškina platesnį iššūkį suderinti komercinį augimą su etine atsakomybe. Kai OpenAI iš ne pelno siekiančios organizacijos tapo riboto pelno subjektu, ji susidūrė su naujais finansavimo ir etikos standartų valdymo sunkumais. Tai, kaip „Microsoft“ ir „OpenAI“ orientuojasi į šiuos prioritetus, gali sukurti svarbius precedentus būsimam AI bendradarbiavimui, nes pramonė stebi, kaip jie suderina skaidrumą su komerciniais interesais.
Žvelgiant į ateitį, keli rezultatai gali pakeisti jų kelią. Viena iš galimybių yra kompromisas, kai abi bendrovės koreguoja savo partnerystės sąlygas, kad geriau atitiktų jų besikeičiančius prioritetus. Tai gali apimti aiškesnes produkto nuosavybės ar įtakos ribas, suteikiančias stabilumo ir leidžiant kiekvienam siekti konkrečių interesų. Kitas galimas rezultatas yra lankstesnis susitarimas, kai „Microsoft“ ir toliau palaiko „OpenAI“, tačiau suteikia daugiau laisvės kurti atvirojo kodo ir į vartotojus orientuotus projektus. Tai suteiktų OpenAI daugiau nepriklausomybės, kartu išsaugant tam tikrą bendradarbiavimą.
Esant drastiškesniam scenarijui, „Microsoft“ ir „OpenAI“ galėtų visiškai atsiskirti, kiekviena sutelkdama dėmesį į skirtingas rinkas ir klientų poreikius. Toks padalijimas padidina konkurenciją, o abi bendrovės siekia tobulinti dirbtinio intelekto technologiją savo sąlygomis. Kad ir kokį kelią jie pasirinktų, sprendimas turės didelį poveikį dirbtinio intelekto pramonei ir nulems, kaip įmonės ir kūrėjai sąveikaus su AI įrankiais ateityje.
Esmė
Besikeičianti „Microsoft“ ir „OpenAI“ partnerystė atspindi dabartinius AI iššūkius ir galimybes. Kiekvienai įmonei apibrėžiant savo kelią – „Microsoft“ daugiausia dėmesio skiria išskirtiniams, į įmonę orientuotiems sprendimams, o „OpenAI“ siekia sukurti atvirojo kodo prieinamas naujoves – jų santykiai išryškina didėjančią atotrūkį tarp valdymo ir atvirumo kuriant AI. Šie pasirinkimai turės įtakos įmonėms, kūrėjams ir vartotojams. Nesvarbu, ar jie pasirinks bendradarbiauti, konkuruoti ar rasti vidurį, kiti „Microsoft“ ir „OpenAI“ žingsniai greičiausiai nulems dirbtinio intelekto ateitį ir turės įtakos mūsų sąveikai su šia galinga technologija ir jos naudos.
About The Author
