Trečiadienis, 21 vasario, 2024
PradžiaVerslasKitų metų gynybos biudžete Prezidentūra ir Seimo NSGK nariai pasigedo lėšų divizijai

Kitų metų gynybos biudžete Prezidentūra ir Seimo NSGK nariai pasigedo lėšų divizijai

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes ji bus steigiama esamų pajėgumų pagrindu.

Šis klausimas trečiadienį sulaukė daugiausiai kritikos Seimo NSGK svarstant 2024 metų valstybės biudžeto dalį krašto apsaugai.

„Biudžetas sudaromas galiojančių teisės aktų pagrindu. Taip, mes turime planų dėl divizijos, dėl jos sunkinimo (tankų įsigijimo – BNS), tačiau nėra priimta politinių sprendimų, todėl negalime biudžete numatyti, perskirstyti, jeigu nėra tiesiog įstatyminio pagrindo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Siūlo numatyti galimybę skolintis

Tiek prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, tiek kai kurie NSGK nariai teigė, kad VGT sprendimo dėl divizijos turėtų pakakti pradėti planuoti tam būtinas išlaidas.

„Vienas iš dalykų, kuris turi prasidėti, yra divizijos kūrimas. Kalbant apie teisinį pagrindą, tai yra VGT sprendimas, šiandien kokio nors kito detalesnio įstatyminio sudėliojimo mes neturėtume turėti, kad pradėtume planuoti lėšas, nes tai yra ne lėšų leidimas, o lėšų poreikio planavimas. (…) Man truputį neramu, kad einame ta linkme, kad tai gali neįvykti“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Vienas iš dalykų, kuris turi prasidėti, yra divizijos kūrimas.

Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, divizijos kūrimas užfiksuotas Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje, ją VGT patvirtino liepos mėnesį. Be to, šie Lietuvos pajėgumai jau numatyti ir NATO planuose.

„Primenu, kad VGT, pritardama ambicijai kurti diviziją sausumos pajėgose, numatė ir kelias sąlygas, rekomendacija buvo Vyriausybei numatyti ir papildomą finansavimą prie dabartinio jau esamo finansavimo krašto apsaugos sistemos plėtojimui, visiems suprantant, kad reikės papildomai pinigų“, – sakė jis.

„Visiems šiems poreikiams nėra numatytas finansavimas kitąmet, kaip ir finansinėje perspektyvoje“, – pabrėžė patarėjas.

Jis priminė, kad Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją.

„Šiandien matyti, kad numatyto biudžeto finansuoti politinės ambicijos įgyvendinimą akivaizdžiai nepakanka, taip pat nepakanka dabartinio finansavimo įgyvendinti pajėgumų plėtrą iki 2030 metų“, – tvirtino jis.

„Pėstininkų kovos mašinos turėtų būti 2030 metais, o mes esame nustūmę į 2033 metus. Ar tai mus tenkina?“ – klausė patarėjas.

K. Budrys siūlė kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.

Pėstininkų kovos mašinos turėtų būti 2030 metais, o mes esame nustūmę į 2033 metus. Ar tai mus tenkina?

Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį.

„Prezidento autoriteto ir lyderystės kontekste pasiūlykime kokį nors sprendimą ne tik skolintis, bet ir gauti daugiau pajamų“, – sakė jis.

„Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Ministras: pajėgos vystomos

Krašto apsaugos ministras savo ruožtu kelis kartus pabrėžė, kad divizija bus kuriama esamų pajėgumų pagrindu, todėl neteisinga sakyti, kad tam lėšų visai neskiriama.

„Diviziją kuriame esamų pajėgumų pagrindu. Nuo 2018 metų karininkai rengiami, kaip vadovauti divizijai. (…) Ar reikės papildomų lėšų, matyt, reikės, bet kalbame apie divizijos pajėgų vystymą“, – teigė jis.

„Pavyzdžiui, jei kalbame apie sunkinimą, tai dabar politinio sprendimo dėl sunkinimo, tai yra dėl tankų, mes nesame priėmę. Tiesą sakant, kitų šalių prašymu tas klausimas stumteltas šiek tiek į ateitį. Bet jei priimtume tokį politinį sprendimą, lėšų dėl to neatsiras, pajamos yra tokios, kokios yra“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas pripažino, kad kitąmet, neskaičiuojant solidarumo mokesčio, gynybos biudžeto augimas nėra didelis – maždaug 30 mln. eurų. Laikinojo solidarumo mokesčio lėšos turėtų sudaryti 135 mln. eurų.

Bendras planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo metu šiais metais jis sudaro 2,76 procento.

Pasak A. Anušausko, pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, krašto apsaugos finansavimas vienu ypu padidintas 460 mln. eurų.

„Šiais metais didelis akcentas, kaip žinia, mokytojų atlyginimams, apie 350 mln. eurų vienu ypu juda, tai yra papildomų pinigų iš Finansų ministerijos gavau tiek, kiek ji turėjo, tai yra per solidarumo mokestį“, – sakė jis.

Daug įsipareigojimų

Ministro teigimu, karinei infrastruktūrai vystyti, poligonams kitąmet planuojama skirti 309 mln. eurų, ginkluotei, karinei įrangai, atsargoms įsigyti 386 mln., personalui išlaikyti – 760 mln. eurų.

Personalo išlaikymas sudaro 37 proc. viso biudžeto, tai yra gerokai mažiau nei NATO standartai leidžia.

„Personalo išlaikymas sudaro 37 proc. viso biudžeto, tai yra gerokai mažiau nei NATO standartai leidžia“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Jo duomenimis, per 2024–2026 metus KAM biudžete įsigijimams iš viso planuojama skirti apie 2,7 mlrd. eurų,

Pasak ministro, KAM šiuo metu vykdo tiek daug sutartinių įsipareigojimų ir tęstinių projektų, kad norint pradėti naujus, reikėtų ko nors atsisakyti.

„Kai kurie sutartiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, universalių sraigtasparnių platforma jau eina į pabaigą ir pagal susitarimą mes pirmuosius sraigtasparnius jau turėsime po metų ar metų plius laiko“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas koreguojami dronų įsigijimo planai, Aplinkos ministerija už Europos Sąjungos lėšas planuoja pirkti gelbėjimo laivą ir atiduoti naudoti kariuomenei.

2024 metų Lietuvos šaulių sąjungos biudžetas turėtų siekti 13,6 mln. eurų, šiemet jis sudaro 10,8 mln., pernai buvo 6,6 mln. eurų.

„Tai išties didelis finansavimas, kurį reikės įsisavinti Šaulių sąjungai. Didžiausias lėšų augimas numatytas turtui įsigyti, tai yra ginklams – automatiniams šautuvams, granatsvaidžiams, sunkvežimiams, pirmos pagalbos vaistinėlėms“, – vardijo A. Anušauskas.

Jo duomenimis, Šaulių sąjungos ginklams numatyta 2,9 mln. eurų.

Sprendimą, ar pritarti kitų metų krašto apsaugos biudžetui, NSGK atidėjo kitai savaitei.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments