Lietuvių finansinė padėtis gerėja, tačiau retas įperka būstą: kada tikėtis kainų kritimo?

Nusipirkti būstą Lietuvoje taip sunku buvo tik prieš 13 metų. Per pusketvirtų pastarųjų metų didžiuosiuose miestuose būstai pabrango 50 proc. Statytojai aiškina, kad kainos kilo dėl objektyvių priežasčių: brango medžiagos, žemė, kilo mokesčiai ir paskolų palūkanos. Plačiau – LNK reportaže.

Ruduo nekilnojamojo turto rinkoje atnešė vėsą, kuri neregėta jau seniai. Tokį mažą būsto įperkamumą šalyje bankininkai prisimena tik prieš 13 metų.

„Gyventojų pajamos dabar yra maždaug 10 proc. nepakankamos būsto įsigijimui“, – sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Nekilnojamojo turto sandorių Registrų centras skaičiuoja šeštadaliu mažiau nei pernai ir panašią situaciją prognozuoja iki pat žiemos, o gal ir dar ilgiau.

„Aukštos būsto kainos ir aukšta būsto paskolų palūkanų našta lemia tai, kad šiuo metu gyventojams yra sunku įpirkti būstą. Nors teoriškai žmonių atlyginimai auga bei finansai gerėja“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kol palūkanos buvo žemos, statytojai aiškino, kad pusė butų parduodama be paskolų. Dabar aiškina, kad būsto pardavimams įtaką turi būtent pakilusios paskolų palūkanos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jautriausias ekonominis segmentas, kuris dabar nebegali įpirkti būsto, yra labiausiai paveikus ir pažeidžiamas dėl išaugusių palūkanų“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Per paskutinius metus būstas didžiuosiuose miestuose pabrango 50 proc. Statytojai aiškina, kad kainos kilo dėl objektyvių priežasčių.

„Nekilnojamojo turto kainos ženkliai padidėjo per pastaruosius keletą metų“, – sakė „Inreal“ grupės analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.

„Buvo sunku gauti medžiagų, jos buvo brangios. Sklypai gerokai pabrango, kuriuose būtų galima pastatyti. Atsirado nauji įstatymai – valstybė pradėjo prašyti papildomų mokesčių už statybą valstybinėje žemėje. Atsirado infrastruktūros mokesčiai“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Neverta tikėtis, kad palūkanos grįš į nulinį lygį.

Analitikas mano, kad sąlygos įsigyti būstą pagerės tik tada, kai pakils žmonių atlyginimai, būsto kainos nusistovės, o palūkanos ims mažėti.

„Būstas yra labai brangus pirkinys, kuriam dažnu atveju reikia banko paskolos. Palankesnės skolinimosi sąlygos pagerina įperkamumą“, – sakė T. S. Kvainickas.

Ekonomistai jau turi gerų žinių. Esą dar vieno palūkanų pakėlimo nebebus. Rugsėjį pakėlimas buvo paskutinis. Tačiau palūkanų mažėjimą jie prognozuoja tik kitų metų vasarą.

„Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas kitų metų birželį. Todėl apie tai, kad gyventojai pradės labiau įpirkinėti būstą, galima kalbėti tik nuo kitų metų vasaros“, – teigė A. Izgorodinas.

„Neverta tikėtis, kad palūkanos grįš į nulinį lygį. Įvyko daug struktūrinių pokyčių ekonomikoje. Tos nulinės palūkanos gali ir nesugrįžti“, – sakė V. Šimkus.

Lietuviams neįperkant būsto, pardavėjai imasi akcijų – siūlo butus su visa apdaila, dovanoja virtuvės baldus ir techniką.

Naujausiais duomenimis, būsto kainas jau nuleido Čekija, Austrija, Slovakija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija. Lietuvoje vykdytojai susitaiko su mažesniais pardavimais, bet ne su kainų mažėjimu.

„Naujo būsto rinkoje kainos gali laikytis tame pačiame lygyje kaip ir dabar“, – kalbėjo V. Šimkus.