BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį atjungus branduolinį reaktorių Suomijoje bei pigų elektros srautą iš Skandinavijos pakeitus brangesniam iš Vidurio Europos, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę išaugo 82 proc. iki 116 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Rugpjūčio 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 26 proc. ir siekė 79 eurus.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičiaus, penktadienį ryte sustojus 890 megavatų (MW) galios „Olkiluoto-2“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, pigų elektros importo srautą iš Skandinavijos keitė brangesnė elektra iš centrinės Europos.
Be to, dėl generacijos trūkumo regione, savaitgalį Lietuvoje elektros gamybą užtikrino Elektrėnų kompleksas
„Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 procentų gamybą padidinusios šiluminės elektrinės. Taip pat augo tranzitiniai srautai iš Lenkijos į Latviją. Įdomu, kad didžiausi srautai iš Lenkijos per Lietuvą tekėjo savaitės pabaigoje“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 procentų gamybą padidinusios šiluminės elektrinės.
Jo teigimu, penktadienį taip pat atsijungė 274 MW galios „Auvere“ elektrinė Estijoje.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus kaip ir ankstesnę ir siekė 210 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 93 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje mažėjo 45 proc. iki 17 GWh, tuo metu saulės elektrinių augo 12 proc. iki 30 GWh, šiluminių elektrinių – 50 proc. iki 29 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 32 proc., šiluminės elektrinės – 31 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
57 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 4 proc. iki 167 GWh. 69 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Lenkijos, o likę 5 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 51 proc. iki 43 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta Latviją, o likę 24 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
-
Seimo pirmininkė su eurokomisaru V. Sinkevičiumi aptars paramą Ukrainai, energetiką
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį susitikime su Europos Komisijos (EK) nariu Virginijumi Sinkevičiumi aptars Europos Sąjungos paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai, energetikos klausimus.
… -
M. Skuodis apžiūrės geležinkelio elektrifikavimo darbus Vilniaus ir Jonavos rajonuose
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį lankysis Vilniaus ir Jonavos rajonuose, kur su „Lietuvos geležinkelių“, „LTG Infra“ vadovais vertins geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbus, aptars jų eig…
-
Rugsėjo 1-oji: laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius/mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 me…
-
Apklausa parodė, kas labiausiai motyvuoja Lietuvos darbuotojus
Įprastai šioje įmonėje darbuotojų apstu, tačiau šiomis dienomis prie darbo stalo sėdi vos vienas kitas. Tiesa, tokia tendencija darbdavių neliūdina, nes skatina produktyvumą ir motyvaciją. Plačiau apie tai – LNK reportaže.
… -
Kolektyvo darbostogos: ar galima jose nedalyvauti?
Vis labiau populiarėja darbostogos, kai dirbama ne iš biuro, o atostogų vietos. Ne vienoje įmonėje jau gimė tradicija rengti kolektyvines darbostogas. Tačiau, darbostogos patinka ir yra priimtinos tikrai ne visiems. Kai kurie darbuotojai mieliau l…
-
Klimato kaitos padariniai: mėsainiai liko be pomidorų
„Burger King“ Indijoje tapo dar vienu greitojo maisto tinklu, kurį paveikė kylančios pagrindinių produktų kainos – dabar šio greitojo maisto tinklo mėsainiai yra be pomidorų. Praėjusį mėnesį „McDonald’s“…
-
Ministras: kitąmet svarstoma algas mokytojams kelti du kartus
Kitąmet svarstoma algas mokytojams kelti du kartus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
… -
Apžvalga: daugėja skolingų „Sodrai“ įmonių, tačiau mažėja bankrotų
Lietuvoje 38,5 tūkst. įmonių rugpjūtį pradėjo skolingos „Sodrai“ – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per metus 40 proc. įmonių savo mokumą pagerino, tačiau 28 proc. šiuo metu turi prastesnius kredito reitingus nei p…
-
Smulkiojo verslo atstovė – prieš verslo liudijimų tvarkos pokyčius
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija nesutinka, kad būtų keičiama verslo liudijimų išdavimo ir apmokestinimo tvarka. Prezidento patarėjas mano, kad Vyriausybės siūlymą dėl verslo liudijimų apmokestinimo reikia tobulinti, o visu…
-
Tarnyba: daugiausiai planuojamų atleidimų – apdirbamojoje pramonėje
Užimtumo tarnyba šiemet gavo mažiau pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus nei pernai, tačiau jų padaugėjo apdirbamosios gamybos įmonėse.
…
Daugiau straipsnių