BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išaugus vėjo jėgainių gamybai, sumažėjus vartojimui, atpigus dujoms bei užbaigus remonto darbus Švedijos branduolinėse elektrinėse, liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc. iki 84 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, mažesnes elektros kainas labiausiai lėmė vėsesni ir labiau vėjuoti orai, sumažėjusios gamtinių dujų kainos ir pasibaigę Švedijos branduolinių elektrinių remonto darbai.
„Vėsesnę nei įprasta liepą vidutinis elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo 2 procentais, palyginti su birželiu. Taip pat dėl permainingų ir vėjuotų orų vėjo jėgainės pagamino net 77 procentais daugiau nei birželį. O liepos 17 dieną 15 val. vėjo elektrinių valandinė generacija pasiekė rekordinius 784 megavatus. Dėl šių priežasčių importas į Lietuvą iš Lenkijos sumažėjo net 63 procentais ir visame importo kiekyje dalis iš Lenkijos sudarė tik 6 procentus“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
„Šiemet saugyklų užpildymas liepos gale siekė virš 86 procentų dėl mažesnio vartojimo, šiltos žiemos ir stabilesnės padėties dujų rinkoje. Dėl to gamtinių dujų kaina dabar svyruoja apie 30–40 eurus už megavatvalandę, o elektros kaina maždaug tris kartus žemesnė nei prieš metus“, – pridūrė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Latvijoje birželį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje buvo šiek tiek mažesnė ir siekė 80 eurų. Vokietijoje ir Prancūzijoje elektros kainos siekė 78 eurus. Lenkijoje, kur elektros kaina toliau išlieka brangiausia Baltijos jūros regione, ji siekė 115 eurų, o pigiausiose šiaurinėse Skandinavijos zonose elektros kaina svyravo apie 20 eurų.
Šiemet saugyklų užpildymas liepos gale siekė virš 86 procentų dėl mažesnio vartojimo, šiltos žiemos ir stabilesnės padėties dujų rinkoje.
Elektros suvartojimas Lietuvoje liepą preliminariai siekė 885 GWh – 2 proc. mažiau nei birželį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 13 proc. iki 441 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 50 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su birželiu, liepą išaugo 77 proc. iki 168 GWh, saulės elektrinių ir hidroelektrinių liko panaši – atitinkamai apie 107 ir 57 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 34 proc. iki 54 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba liepą sudarė 38 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 24 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., hidroelektrinių ir kitų elektrinių – po 13 proc.
Bendras importo srautas sudarė 57 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 669 GWh, – 4 proc. mažiau nei gegužę. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 76 proc., iš Latvijos – 17 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 6 proc. Eksportas liepą augo 5 proc. iki 149 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 88 proc., o likę 12 proc. – į Latviją.
-
Šiauliuose planuojama įdiegti jungtinį traukinio ir viešojo transporto bilietą
Šiauliuose planuojama įdiegti jungtinį bilietą, kuris leistų atvykus traukiniu dar valandą važiuoti miesto viešuoju transportu.
… -
Aukštos automobilių kainos pirkėjų negąsdina: ne už kalnų ir nauja brangimo banga
Lietuvoje ir toliau brangsta naudoti automobiliai. Lietuviams automobilis – statuso reikalas, todėl pirkėjams nė motais jų brangstančios kainos, praneša LNK.
… -
Klaipėdos meras: tikėtina, kad krovinio gabenimas pažeidė saugumo saleles
Beveik Jūros šventė – taip juokavo klaipėdiečiai, sekmadienio naktį susirinkę paspoksoti, kaip per miestą gabenamas lig šiol neregėto dydžio krovinys. Iš bendrovės „Bega“ vidurnaktį pajudėjęs krovinys pirmąj…
-
Istorinė kelionė prasidėjo sklandžiai: pažiūrėti didžiausio krovinio susirinko per tūkstantis žmonių
Vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose pradėtas gabenti milžiniškas reaktorius kelionę pradėjo sklandžiai, i&scaron…
-
Didžiausio krovinio šalies istorijoje gabenimas: svarbi informacija grįžtantiems iš pajūrio
Į Klaipėdos uostą atplukdytas ir kelionei rengiamas didžiausias krovinys Lietuvos istorijoje – naftos perdirbimo gamyklai skirtas beveik 100 metrų ilgio reaktorius. Jį veš 88 ašių tralas su šimtais ratų. Jo gabenimas i&scaron…
-
Siūloma artimiausius penkerius metus leisti kirsti 2 proc. daugiau valstybinių miškų
Aplinkos ministerija penktadienį pateikė derinti metinės valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos 2024-2028 metais projektą, juo ateinančius penkerius metus būtų leidžiama kirsti 2 proc. daugiau miško nei dabar.
… -
Saulės jėgainių įsirengimui – daugiau nei 15 tūkst. gyventojų paraiškų
Saulės elektrines norintys įsirengti gyventojai per tris mėnesius pateikė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų už 40 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.
… -
Aktualu: atsako į dažniausius klausimus apie plastikinius maišelius prekybos centruose
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.
… -
A. Mazuronis: uždarę sieną su Baltarusija nuskriaustume savo ekonomiką
Sienos su Baltarusija uždarymas pakenktų šalies ekonomikai, nes apribotų galimybes į Lietuvą atvykti baltarusiams informacinių technologijų (IT) specialistams, sako opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
… -
Karinės infrastruktūros projektams paskirstyta beveik 243 mln. eurų solidarumo įnašo lėšų
Krašto apsaugos ministerija paskirstė beveik 243 mln. eurų planuojamų surinkti laikino bankų solidarumo įnašo lėšų, skirtų 2023–2025 metų karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
…
Daugiau straipsnių