Trečiadienis, 21 vasario, 2024
PradžiaVerslasPrivačių kelių galimybė Lietuvoje vertinama teigiamai, tačiau abejojama, ar jų galėtų būti...

Privačių kelių galimybė Lietuvoje vertinama teigiamai, tačiau abejojama, ar jų galėtų būti daug

Lietuvoje tęsiasi kalbos dėl galimybių pritraukti papildomą finansavimą kelių infrastruktūrai. Seimo opozicija ir asociacijų atstovai ragina Vyriausybę numatyti didesnį finansavimą keliams kitų metų valstybės biudžete, tačiau panašu, kad lėšos išliks tokios, kokios numatytos pateiktame projekte. Tuo tarpu viešojoje erdvėje kalbama apie galimybę Lietuvoje turėti privačius mokamus kelius.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko tikina, kad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas (PPP) sprendžiant kelių infrastruktūros finansavimą yra tinkama idėja ateičiai, bet kelius šalyje reikia gelbėti dabar, nes, anot jo, pradelstas kelio remontas brangsta 4–5 kartus ir taip programuojamas didesnis lėšų poreikis ateityje.

„Kalbant apie mokamus kelio ruožus, manome, kad tokių vietų Lietuvoje, kur galėtų būti statomi nauji mokami keliai nėra daug. Matytume, kad šis sprendimas galėtų būti taikomas, tiesiant kai kurių miestų aplinkkelius. Lietuvoje tai būtų realiausia galimybė turėti mokamų kelio ruožų. Kartu toks sprendimas būtų ir socialiai atsakingas, nes liktų ir kito – nemokamo kelio alternatyva“, – Eltai teigė Š. Frolenko, pažymėjęs, kad valstybinės reikšmės keliams, tokiems kaip Vilnius–Utena, apmokestinimo idėja yra netinkama.

Tuo tarpu kalbėdamas apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą finansuojant kelių infrastruktūros objektų statybą, Š. Frolenko tikino, kad tai gali būti viena iš alternatyvų sprendžiant finansavimo trūkumo problemą. Tačiau, pasak jo, reikia pasverti tokio sprendimo ekonominio naudingumo potencialą.

Reikia pasverti, ar ne pigiau yra skolintis pačiais valstybei, kuri šiandien moka žymiai mažesnes palūkanas nei verslas.

„Jeigu valstybė ryžtųsi plačiam PPP projektų įgyvendinimui, ji turėtų prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Verslas PPP projektus įgyvendintų taip pat skolindamasis lėšas, už kurias mokėtų palūkanas ir dar tikėtųsi investicinės grąžos. Taigi, valstybei, be statybų kainos prisidėtų dar papildomos išlaidos, skirtos padengti minėtiems veiksniams. Tad reikia pasverti, ar ne pigiau yra skolintis pačiais valstybei, kuri šiandien moka žymiai mažesnes palūkanas nei verslas, ir pačiai investuoti strateginės reikšmės kelių infrastruktūros projektus“, – tvirtino jis.

Z. Buivydas: privačių kelių galimybes vertintume teigiamai

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai įvertino privačių kelių galimybes Lietuvoje, nes, anot jo, valstybė kelių nespėja tvarkyti pagal poreikį ir jeigu kažkas kitas užsiims kelių tvarkymu – nuo to bus tik geriau.

„Šiuo metu apskritai daugiau nei pusė Lietuvos kelių nėra geros kokybės. Ir panašu, kad valstybė artimiausiu metu neturės daug lėšų keliams remontuoti. Nors mokame akcizus ir pan. bet valstybė vangokai tuos pinigus panaudoja keliams“, – sakė Z. Buivydas.

„Konkrečių diskusijų dar nebuvo, bet atsižvelgiant į dabartinę kelių kokybę, jeigu bus nuspręsta, kad galėtų atsirasti privatūs keliai, tai tikrai bus į naudą“, – aiškino jis.

Susisiekimo ministerija: pilotiniu projektu galėtų tapti Zarasų aplinkkelio statyba

Galiausiai Susisiekimo ministerija akcentavo, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra viena iš galimybių įgyvendinti didelius kelių infrastruktūros projektus. Ministerijos teigimu, pilotiniu projektu galėtų tapti Zarasų aplinkkelio statybos projektas.

„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės atveju sudaroma ilgalaikė sutartis tarp valstybės ir privataus subjekto, pagal kurią pastarasis teikia ir finansuoja viešąsias paslaugas ar vykdo ekonominę veiklą investuodamas į turtą ir prisiimdamas su tokia veikla susijusią riziką bei gaudamas iš jos pajamas“, – perduotame komentare tvirtino Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija analizuoja šio būdo taikymo galimybes plėtojant valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, pilotiniu projektu galėtų tapti Zarasų miesto aplinkkelio statybos projektas. Tam numatoma parengti galimybių studiją su konkrečiais skaičiavimais, rizikos vertinamais ir pan.“ – pabrėžė institucija.

2024 m. Valstybės biudžeto projekte keliams iš viso numatyta 715,3 mln. eurų: 543 mln. eurų KPPP lėšų, dar 130,5 mln. eurų planuojama surinkti iš laikinojo bankų solidarumo įnašo. Beveik 42 mln. eurų norima skirti iš Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

2023 m. KPPP sudaro 543,2 mln. eurų, bendra suma kelių priežiūrai ir plėtrai – 617 mln. eurų.

Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitetas antradienį vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą KPPP negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 860 mln. eurų.

Galerijos


  • „Panevėžys“ pirmą kartą istorijoje tapo čempionu

    „Panevėžys“ pirmą kart…


  • Pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio laidotuvių ceremonija

    Pulkininko J. Vitkaus-Kazimier…


  • Lietuvos ir Ukrainos karių pagarbos bėgimas „In Memoriam“

    Lietuvos ir Ukrainos karių pa…


  • Moliūgų šventė Kauno rajone

    Moliūgų šventė Kauno rajon…


  • Ukrainiečių padėka lietuviams

    Ukrainiečių padėka lietuvia…


  •  J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai atvežti į Šventų Jonų bažnyčią

    J. Vitkaus-Kazimieraičio pal…


  • R. Baciuškos pasitikimas Vilniaus oro uoste

    R. Baciuškos pasitikimas Viln…


  • Tylos eisena prieš smurtą Gazoje

    Tylos eisena prieš smurtą Ga…


  • Leipalingyje galimai atrasti partizanų palaikai

    Leipalingyje galimai atrasti p…


  • „Blue/Yellow“ pristato naują paramos projektą

    „Blue/Yellow“ pristato nau…

36


  • Plungėje atidengiamas paminklas B. Lubiui

    Plungėje atidengiamas paminklas B. Lubiui

    Šeštadienį Plungėje, kunigaikščių Oginskių dvaro parke bus atidengtas paminklas Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam premjerui ir „Achemos grupės“ pagrindiniam akcininkui Bronislovui Lubiui.

    56


  • V. Targamadzė siūlo kelti mokytojų atlyginimus, skiriant pinigų iš biudžete numatomo lėšų likučio

    V. Targamadzė siūlo kelti mokytojų atlyginimus, skiriant pinigų iš biudžete numatomo lėšų likučio

    Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė penktadienį registravo pasiūlymą kitų metų valstybės biudžete numatyti papildomas lėšas švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui.

    13


  • Eurostatas: BVP augimas antrąjį ketvirtį Lietuvoje – didesnis už ES vidurkį

    Eurostatas: BVP augimas antrąjį ketvirtį Lietuvoje – didesnis už ES vidurkį

    Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.

    7


  • Ruošiamasi „Via Balticos“ ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai

    Ruošiamasi „Via Balticos“ ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai

    Vyriausybė netrukus turėtų priimti sprendimus, leisiančius pradėti pasirengimą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukciją. Vykdant įsipareigojimą Europos

  • Ankstesnis straipsnis
    Kitas straipsnis
    admin
    RELATED ARTICLES

    Most Popular

    Recent Comments