Sniegė Balčiūnaitė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pradėjo privalomojo turto vertinimo reformos svarstymą – parlamentarai antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir dar penkių jį lydinčių įstatymų pataisas. Pokyčiai svarbūs bankams, užsakantiems nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat muitinei – vertinant automobilius, gabenamus iš trečiųjų šalių.
Už tai, kad pakeitimai po pateikimo būtų svarstomi, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 44. Toliau pataisos Seime bus svarstomos lapkričio 21-ąją, kai jas aptars Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pakeitimais siekiama didinti vertinimo patikimumą ir kokybę.
„Siūloma kaupti vertinimo ataskaitas valstybės informacinėje sistemoje siekiant efektyviau taikyti kontrolę ir per sąsają su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis gerinti vertinimui naudojamų duomenų aibę ir atsekamumą ir taip pat duomenų panaudojimą konkrečiam tikslui, taip pat viešinti nuasmenintus vertinimo duomenis ir taip sukurti sąlygas viešajai kontrolei“, – pristatydama pataisas kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, pokyčiai būtini, nes ataskaitų patikimumas jau kurį laiką kelia abejonių.
„Patikrinimo procentas yra 0,2 proc. nuo visų vertinimo ataskaitų. (…) Jeigu žvelgiant į ataskaitų patikimumą, juo yra abejojama jau kuris laikas. (…) Konkretus pavyzdys su muitine, kuomet buvo vertinami automobiliai, gabenami iš trečiųjų valstybių, – praktika parodė, kad vertinimo ataskaitų duomenys labai nutolsta nuo sandorio vertės. Buvo pasirinkta apskritai atsisakyti vertinimo ataskaitų, pereiti prie sandorio vertės tiesiog todėl, kad piktnaudžiavimui buvo labai didelė erdvė“, – kalbėjo G. Skaistė.
Siūloma kaupti vertinimo ataskaitas valstybės informacinėje sistemoje siekiant efektyviau taikyti kontrolę.
Ji pabrėžė, kad siūloma atsisakyti profesijos licencijavimo, tačiau dėl galimo vertintojų piktnaudžiavimo nustatoma administracinė atsakomybė – baudos už netinkamą vertinimą.
Už pažeidimus bauda vertintojui ar įmonės vadovui siektų nuo 300 iki 3 tūkst., o už pakartotiną pažeidimą – 2-6 tūkst. eurų. Tokios baudos galiotų nuo 2025 metų gegužės.
G. Skaistės teigimu, nuobaudų sistemą dabar taiko vertintojų Garbės teismas, kuriame taip pat didžiąją dalį (trys iš penkių) sudaro patys vertintojai, todėl kvalifikacijos pažymėjimo atėmimo atvejų per pastarąjį laiką buvo minimaliai arba jų išvis nebuvo.
„Dabartinis reguliavimas neužtikrina to, kad būtų galima pasakyti, kad ataskaitos yra kokybiškos vien todėl, kad valstybė suteikia kvalifikacijos pažymėjimą. Lygiai taip pat, pasirinkdamas vertintoją, kuris atliks vertinimo ataskaitą, užsakovas irgi galės prašyti įvairių kvalifikacijos įrodymų ir nebūtinai valstybės suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas yra vienintelis įrodymas, kad ta kompetencija turima“, – kalbėjo G. Skaistė.
Anot G. Skaistės, per metus patikrinama viena ataskaita iš 500: „Tai reiškia, kad rizika būti patikrintam yra itin maža“.
Ministrės teigimu, bankai, kurie sudaro 90 proc. vertinimo užsakovų, turi savo vertintojų sąrašą ir su visais nebendradarbiauja.
Pasak G. Skaistės, iš 32 Europos ekonominės bendrijos valstybių 24-iose ši profesija nėra reguliuojama.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad „technologinė kontrolė“, kada prie ataskaitų bus žyma, jog vertintojas buvo baustas, veiks kaip savireguliacija: „Pas tokius vertintojus, gali būti, sunkiai užsakys paslaugų ir reputacijos dalykai išliks svarbūs“.
-
Europos Parlamentas sugriežtino vartojimo paskolų dalybas
Siekiant riboti vartojimo paskolų reklamą ir geriau apsaugoti vartotojus nuo didelio ir neatsakingo įsiskolinimo, Europos Parlamentas (EP) antradienį sugriežtino Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų taisykles.
… -
Kauno pramonininkų asociacija naują sezoną pradėjo pasipildydama naujais nariais
Rugsėjo 11 dieną Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) nariai, daugiau nei 71 verslo ir mokslo organizacijos vadovai, skubėjo į susitikimą Lietuvos krepšinio namuose Kaune. Tradiciškai susirinkdami po vasaros, a…
-
Smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojų įgūdžiams tobulinti – 7,5 mln. eurų
Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų įgūdžiams tobulinti Vilniaus, vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose bus paskirstyta 7,5 mln. eurų.
… -
Seimas linkęs mažinti taršos mokestį už perdirbtas pakuotes
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.
… -
Vilniuje pradedama vystyti vandenilio gamybos ir naudojimo infrastruktūra
Vilniaus miesto tarybai pritarus žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo transporte vystymui jau pradedami pirmieji darbai.
… -
Valstybės kontrolė: LEZ plėtra planuojama neturint vizijos, kokios grąžos tikimasi
Valstybė, investuodama į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės vertinimas.
… -
Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
Pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc.), rodo naujausia apklausa. Tačiau kas antras tyrimo dalyvis (51 proc.) nurodė artimiausiu metu nenorintis tapti verslininku.
… -
Būsto kainos Lietuvoje per ketvirtį augo 2,4 proc.
Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento.
… -
Ministras įvardijo, kiek šimtų milijonų eurų reikia kelių, tiltų tvarkymui
Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
… -
Seimas: kompensacijų už šildymą prašytojų turtas vėl bus vertinamas
Kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas nuo šio šildymo vėl bus vertinamas. Tvarka, kai jis nevertinamas, galioja trejus metus ir turėjo baigtis 2024 metų balandžio pabaigoje.
…
Daugiau straipsnių