Seimo Ekonomikos komitetas nurodė Susisiekimo ministerijai įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) su tarpmiestinių maršrutų autobusų įmonėmis, norinčiomis tęsti paslaugas tais pačiais maršrutais, leidimus išduoti ir sutartis sudaryti neterminuotai.
Tokios sutartys būtų sudaromos su tai vežėjais, kurie iki liepos teikė tolimojo susisiekimo paslaugas ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs, kaip įgyvendinami Kelių transporto kodekso pakeitimai.
Komiteto narių teigimu, tokia tvarka netrikdytų vežėjų investicijų, imant bankų paskolas transporto parko ir autobusų stočių atnaujinimui.
Pasak komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, dabar įstatymai skaitomi nevienodai ir dėl to kyla nereikalingos įtampos šioje rinkoje. K. Starkevičius BNS sakė, kad LTSA su vežėjais sudarant terminuotas sutartis jiems būtų užkertamas kelias plėtrai.
„Po tų 18 mėnesių bus kiti reikalavimai, pavyzdžiui, reikės naujų autobusų. Vežėjai sako, kad su terminuotomis sutartimis užkertamas kelias jiems kreiptis į bankus paskolų, nes bankas neduos pinigų naujiems autobusams, nes vežėjai bus įsipareigoję paslaugas teikti laikinai, tik 18 mėnesių“, – BNS po posėdžio kalbėjo komiteto pirmininkas.
K. Starkevičiaus teigimu, Kelių transporto kodekse nėra numatytas sutarčių terminas – LTSA pati nustatė, kad būtų sudaromos terminuotos sutartys.
Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, tokią LTSA veiklą turėtų įvertinti susisiekimo ministras.
„Jeigu viena Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų (LTSA – BNS) nevykdo įstatymo teisingo traktavimo, neabejoju, kad ministras sureaguos į šią situaciją ir tas klausimas iki rudens turi būti išspręstas“, – komitete teigė A. Bagdonas.
Vežėjai sako, kad LTSA skirtingai interpretuoja kodekso reikalavimus dėl maršrutų tinklo.
Keleivių vežimo asociacijos vadovo Gintaro Nakučio teigimu, su vežėjais, įsipareigojusiais 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais LTSA turėtų sudaryti neterminuotas sutartis, o ne iki 2024 metų gruodžio pabaigos.
Pasak jo, tokiems vežėjams 18 mėnesių nebūtų taikomi trys reikalavimai: dėl maršrutų dažnių, bankų garantijų ir sutarčių su autobusų stotimis. Jeigu per tą laiką vežėjai sąlygas įgyvendintų bei jiems išimtys nebebūtų taikomos, jie ir toliau galėtų tęsti veiklą. Kitu atvejų leidimas nebūtų pratęsiamas.
Keleivių vežimo asociacijos atstovė Aurelija Varpučinskienė sako, kad šalia dabartinio tinklo bus kuriamas alternatyvus. G.Nakučio teigimu, tada bus dubliuojami maršrutai.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) vadovas Arūnas Indrašius pabrėžė, kad mažieji vežėjai jau pasitraukė iš rinkos, nes nemato perspektyvos.
„Šiai dienai traktuojama taip, kad po 18 mėnesių (…) rinka bus užpildyta naujais maršrutais“, – komitete teigė TOKS vadovas.
Pasak jo, įmonė už 7 mln. eurų įsigijo 20 naujų autobusų, o dabar nežino, ar juos panaudos.
Įmonės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pabrėžė, kad ilgalaikės sutartys dėl keleivių vežimo reikalingos dėl investicijų į transporto priemones ir infrastruktūrą.
„Jos daromos 10-čiai metų – prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, autobusų stotyse (jos statomos, rekonstruojamos – BNS) dar ilgiau“, – komitete tvirtino L. Skardžiukas.
Ekonomikos komitetas LTSA, Susisiekimo ministerijai bei Transporto kompetencijų agentūrai, be to, nurodė aktyviau bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, jų asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus.
-
Du vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviai pradeda varžytuves
Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviai penktadienį pradeda varžytuves dėl teisės vystyti projektą.
… -
G. Nausėda: turime spartinti bendrus Lenkijos ir Baltijos šalių infrastruktūros projektus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bendradarbiaujant Lietuvai ir Lenkijai būtina spartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, taip pat bendrus abiejų šalių automobilių kelių ir geležinkelių projektus.
… -
Eurostatas: būsto kainų augimas šiemet Lietuvoje – vienas didžiausių ES
Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.
… -
G. Nausėda: NATO renginiui išleisti pinigai investuoti prasmingai
NATO viršūnių susitikimui išleisti pinigai investuoti prasmingai, nors renginio biudžetas galėjo būti mažesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
… -
Valstybės kontrolė: antra metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė
Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.
… -
Lietuva ir Pietų Korėja glaudžiau bendradarbiaus turizmo srityje
Lietuva ir Pietų Korėja sutarė glaudžiau bendradarbiauti turizmo srityje – tai numatantį susitarimą pasirašė abiejų šalių ministrai.
… -
Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje birželį mažėjo 2 proc.
Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje birželį dujos vidutiniškai kainavo 36,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 2 proc. mažiau nei gegužę.
… -
LEA: tarifus per savaitę mažino „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“
Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, tuo metu „Ignitis“ kainas didino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
… -
Seimas imasi teisininkų sukritikuoto atsiskaitymų grynaisiais apvalinimo
Paskutinę pavasario sesijos dieną parlamentarai priėmė svarstyti Seimo teisininkų sukritikuotą iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą atsiskaitant grynaisiais.
… -
Politikams laukiant kaimynų sprendimo dėl sinchronizavimo kol kas – techninės diskusijos
Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa kai kurie Seimo nariai teigia, jog būtina siekti, kad Baltijos šalys sinchronizuotųsi kuo greičiau, todėl artimiausiu metu tikimasi politinių Latvijos ir Estijos s…
Daugiau straipsnių