Kauno miesto savivaldybė nuo rugpjūčio 1 dienos planuoja senamiestyje nustatyti mažų emisijų zoną, įvesdama dviejų eurų rinkliavą už automobilių įvažiavimą. Šis sprendimas gavo prieštaringų reakcijų, ypač iš verslo bendruomenės, kuri yra įsitikinusi, kad iniciatyva gali sukelti nepageidaujamų pasekmių tiek miestui, tiek jo gyventojams.
Kauno miesto atstovų teigimu, pokyčiais siekiama sumažinti automobilių srautą senamiestyje ir skatinti tvaresnį judumą.
„Dar 2019 metais Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino Darnaus judumo planą, kuriame buvo numatyta sumažintos taršos zona, dar kitaip vadinama mažųjų emisijų zona. Tikslas – mažiau tranzito senamiestyje. Tai kuo mažiau automobilių, tuo mažiau taršos, tuo mažiau triukšmo – bus patogiau judėti senamiestyje žmonėms. Tikimės, kad srautai sumažės ir senamiestis pasidarys patrauklesnis“, – Eltai sakė Kauno savivaldybės Transporto ir organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matuševičius.
Dėl iniciatyvos klausimų kyla miesto opozicija
Nors Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) frakcijos narys Paulius Lukševičius pritaria idėjai mažinti eismą senamiestyje, politikos kritiškai vertina iniciatyvos techninį įgyvendinimą. Konservatorius teigia, kad naujoji rinkliava gali reikšti dvigubą apmokestinimą miestiečiams.
„Pati idėja gal ir gera, kadangi vis tiek gyvenantys senamiestyje nori iki mažesnio eismo judėjimo, tačiau techninis įgyvendinimas neturi kenkti gyventojams. Gyventojai turės išsipirkti atskirą metinį leidimą ir pirkti dar atskirą – jeigu nori miesto vietoje statyti automobilį. Suprantama, kad iš principo gaunasi toks kaip dvigubas apmokestinimas“, – sako P. Lukševičius.
Be to, jis pabrėžia, kad mokėjimo sistemos gali būti nepatogios vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su techniniais sunkumais bandant prisiregistruoti ir apmokėti rinkliavą per telefono programas.
„Kyla klausimas, kaip bus sukontroliuojamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš senamiesčio zonų. Jei reikės registruotis programėlėje, įsivaizduokite vyresnio amžiaus žmogų, atvykęs iš kokio tai rajono centro – techniškai jam bus sunku susimokėti“, – nurodė opozicijos narys.
Naujoves kritiškai vertina verslo bendruomenė: tai padidins paslaugų kainas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė skeptiškai vertina miesto sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį. Jos teigimu, džiugu, jog miestas siekia taikyti žalinimo praktiką, tačiau atkreipia dėmesį į direktorę, vietiniams verslams kils problemų.
„Pozityviai vertiname tai, kad miestas atsižvelgia į žalinimo patirtį ir ima pavyzdį iš kitų išsivysčiusių miestų. Iš tiesų, kartais senamiestis be pagrindo būna perpildytas, todėl reikėtų riboti tranzitą. Tačiau vietiniams verslams, tinkaems senamiestyje, iškyla papildomų problemų, nes miesto valdžia neplanuoja jokių išlygų. Norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į įmones, kurios veikia senamiestyje, ir į juos aptarnaujančius verslus, kuriems taip pat reikia privažiuoti senamiesčio zonoje“, – aiškino O. Grigienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų nukreipimą, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas.
„Iš esmės ten vyrauja smulkūs verslai, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą. Papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas. Be to, verslai nerimauja dėl srauto – net ir pravažiuojantis tranzitu sustoja, kažką nusiperka ar greitai išgeria puodelį kavos“, – teigia ji.
Kauno verslo bendruomenės vadovė išreiškė viltį dėl galimų lengvatų peržiūros, kurią galima palengvinti smulkaus verslo naštą.
„Tikimės, kad bus peržiūrimi sprendimai aptarnaujančiam ir lengvatiniam verslui, nors kol kas nieko negirdėjome. Smulkieji verslai negali arba leisti įsigyti metinių leidimų ar įsigyti elektromobilių, kuriems taikomos lengvatos“, – nurodo ji.
Pavežėjai pasiruošę diskusiją: sieks išvengti augančių paslaugų kainų
Pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Bolt“ teigia, kad kai kurios paslaugos, tokios kaip pavėžėjimas ar automobilių dalijimasis, jau dabar yra svarbių ilgalaikių miestų, o ypač prie automobilių skaičiaus mažinimo.
„Mažesnis privačiu transporto priemonių skaičius miestuose reiškia mažiau eismo spūsčių, mažiau stovėjimo vietų“, – teigia „Bolt“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė.
Eltai atsiųstame pranešime Bendrovė nurodė, kad yra pasiryžę tęsti diskusiją su Kauno miesto savivaldybe, siekiant užtikrinti naudą tiek miestui, tiek gyventojams.
„Buvome ir vis dar esame pasiruošę su Kauno miesto savivaldybe ieškoti bendrų sprendimų. Manome, kad mokestis lengvata tam tikriems paslaugų teikėjams padėtų Kaunui judėti darnesnio judumo kryptimi, o taip pat būtų naudingas ir vietos verslams“, – tvirtina M. Sargautytė.
Anot „Bolt“, nenumačius išimčių, tai gali turėti neigiamą poveikį paslaugų kainoms.
„Jeigu vis dėlto išimčių Kauno savivaldybė nenumatytų, tai atsilieptų tiekti maisto pristatymo, tiek kelionių su pavežėjais, tiek trumpalaikių automobilių nuomos kainomis Kaune ar bent jau miesto centre. Nenumačius lengvatos daliai Kauno gyventojų pasirinkimas alternatyvius judumo sprendimus gali būti nebe taip patrauklu“, – priduria „Bolt“ atstovė.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos už įvažiavimą į Kauno miesto Sumažintos taršos teritoriją numatytas vienkartinis dviejų eurų mokestis.
Iš viso vairuotojo pasitiks 10 transporto priemonių atpažinimo vietų, kurios įrengtos ties A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėmis, taip pat Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatve.