Pirmadienis, 26 vasario, 2024
PradžiaVerslasVerslo ir savivaldybių atstovai ragina valdžią didinti investicijas į kelius

Verslo ir savivaldybių atstovai ragina valdžią didinti investicijas į kelius

Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai. 

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

„Ar 2024 metais apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Š. Frolenka.

Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva vienam kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – nurodė Š. Frolenka.

„Kitais metais turi būti akcizo planuojama surinkti apie 950 mln. eurų. (…) Tai turi būti bendru politiniu sutarimu, kad kol nepasieksime 5-10 proc. nekokybiškų kelių, tol 80 proc. akcizo bus skiriama keliams, nes kitaip mes nesusitvarkysime“, – teigė jis.

Anot jo, patvirtinus tokį pat Kelių programos biudžetą, kaip ir ankstesniais metais, finansavimas keliams dėl infliacijos sumažės 50 proc.

„Jeigu Seimas patvirtina trečius metus tokį patį biudžetą, tai savivaldybės gaus trečius metus iš eilės tą patį biudžetą ir jų galimybės kažką daryti, leisiu sau pasakyti, sumažės net puse karto“, – teigė jis.

Š. Frolenka aiškino, kad daugiausia investicijų reikia krašto ir rajoniniams keliams.

„Ta statistika, kurią aš turiu, sako, kad magistralinių kelių bloga būklė pagal DBI (dangos būklės indeksą – BNS) 2022 metais buvo 21,5 proc., krašto kelių – 40,36 proc. bloga būklė ir rajoninių – 41,97 proc. Tai, be abejo, magistraliniai, pagrindiniai keliai, jie yra geresnės būklės, bet jų tinklas yra palyginus mažas, pagrindas yra krašto ir rajoniniai keliai“, – teigė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio keliams regionuose, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontą finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.

„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, šalies kelių būklė turi didelės įtakos šalies ekonomikai.

„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė jis.

„Investicijų nebus jeigu mūsų šalyje nebus interneto, nebus žaliosios energetikos ir nebus kelių. (…) Bet čia yra dar viena drama – internetas yra pilnai teikiamas privataus sektoriaus ir čia privatus sektorius susitvarko, (…) energetika, praktiškai taip pat privataus sektoriaus, (…) kelių nėra privačių, Lietuvoje nėra nė vieno privataus kelio“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

R. Žakaitienės teigimu, su valdžios atstovais kalbamasi, tačiau sėkmingai kalbėtis sekasi tik su Susisiekimo ministerija.

„Dėl susisiekimo ministro – taip (…). Bet kai kalbame su kitais ministrais, jie kažkaip nelabai girdi. Jie girdi savo reformos ribose ir tas savo reformos įgyvendinimas nesigilinant, o kokiu pagrindu gali būti įgyvendinta (…). Labai tikimės, kad tai yra visos Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Žakaitienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.

Anot jo, šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments