BNS inf.- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 48,9 proc., tuo metu gamtinės dujos pabrango 3,5 proc.
Spalio 23–29 dienomis vidutinė elektros megavatvalandės (MWh) kaina Lietuvoje siekė 130,9 euro, kai prieš savaitę kainavo 87,9 euro už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Tai daugiausiai lėmė 47 proc. mažėjusi vėjo elektrinių gamyba, 44,5 proc. mažesnė saulės elektrinių generacija ir 2,7 proc. augęs energijos vartojimas, taip pat dėl jungties „Nord Balt“ techninės priežiūros darbų sumažėjęs elektros importas iš Švedijos ketvirtosios kainų zonos.
Elektra šalyje brangsta trečią savaitę iš eilės, tačiau jos kilo visame Baltijos regione, pažymi LEA.
Latvijoje ir Estijoje megavatvalandės kainos buvo identiškos kainoms Lietuvoje ir didėjo nuo 87,9 euro iki 130,9 euro už MWh, Suomijoje – didėjo 2,4 karto, nuo 29,3 euro iki 69,4 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje – 2,5 karto nuo 26,2 euro iki 66,8 euro.
Lenkijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę brango 6,3 proc. ir siekė 113,3 euro už MWh, Vokietijoje ji padidėjo 7,5 proc. iki 101,5 euro už MWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje spalio 23–29 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 10,3 proc. ir siekė 124,6 gigavatvalandžių (GWh), iš jų 32,7 proc. – vėjo elektrinėse, 3,5 proc. – saulės elektrinėse, 12,1 proc. – hidroelektrinėse, 36,6 proc. – šiluminėse elektrinėse, likusioji dalis – kitose elektrinėse.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 51 proc. visos reikalingos elektros energijos, trūkstamą energijos kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.
Gamtinės dujų kainų vidurkis TTF prekybos taške Nyderlanduose, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 3,5 proc. – nuo 44,2 euro iki 45,8 euro už MWh.
Europos dujų saugyklų užpildymas per savaitę padidėjo 0,5 proc. ir šiuo metu siekia 98,9 procento, Inčukalnio dujų saugyklos Latvijoje užpildymo lygis šiuo metu – apie 95,7 proc., jis per savaitę sumažėjo 0,2 proc. dėl prasidėjusio dujų išėmimo laikotarpio.
Biokuras Lietuvoje per savaitę atpigo 1 proc. iki 21,26 euro už MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 43,20 euro už MWh.
-
Oro susisiekimui su Europos miestais skatinti kitąmet – dešimt milijonų eurų
Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kuri…
-
G. Šimkus: teikiama NT mokesčio struktūra turi trūkumų
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad teikiama patikslinto Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto struktūra turi trūkumų. Pasak jo, vietoje naujos redakcijos galėtų būti taisomos galiojančio NT mokesčio…
-
Vyriausybė pritarė RRF plano keitimui – A. Armonaitė balsavo prieš, M. Skuodis susilaikė
Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius…
-
Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą
Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.
… -
G. Šimkus: kalbėti apie palūkanų normų mažinimą šiuo metu yra per anksti
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) nusprendus nekeisti pagrindinių palūkanų normų, kalbėti apie jų mažinimą dar yra per anksti. Pasak jo, šiuo metu reikia strateginės k…
-
Ministerija: skaitmeniniams viešojo sektoriaus sprendimams įgyvendinti – dar 19 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia antrąjį kvietimą viešojo sektoriaus teikiamoms paslaugoms skaitmeninti, kurio vertė siekia apie 19 mln. eurų.
… -
Smulkių ūkių plėtrai – trys milijonai eurų
Nuo antradienio iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam parai&…
-
J. Niewierowiczius: 160 mln. eurų vartotojams ESO galėtų grąžinti per metus
Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant grąžinti maždaug per 15 m…
-
Seimas linkęs leisti vairuotojų kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024-ųjų liepos
Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.
… -
Ieško, kas atsakingas už 160 mln. permoką ESO: kiekvienas sprendimas turi už jo stovinčią pavardę
Kas atsakingas už 160 mln. permoką ESO? Situacija susidomėjo ir Generalinė prokuratūra. Plačiau – LNK reportaže.
…
Daugiau straipsnių