Penktadienis, 19 balandžio, 2024
PradžiaVerslasSaulės parkų vystytojams bijant negauti paskolų, jiems siūloma statyti baterijas

Saulės parkų vystytojams bijant negauti paskolų, jiems siūloma statyti baterijas

Komercinių saulės parkų vystytojai baiminasi, jog dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos jų plėtros bei numatomų gamybos ribojimų vystomi projektai gali negauti bankų finansavimo. Bankai patvirtina – aiškiai neapibrėžus gamybos ribojimų įvertinti vystytojų galimybes grąžinti paskolas būtų sunku.

Bankams nefinansuojant projektai gali pabrangti, sumažės jų pelningumas arba jie apskritai gali būti neįgyvendinti, todėl rinkos dalyviai nori, kad įstatymuose būtų įtvirtinti konkretūs ribojimai gamybai, o už jų viršijimą būtų numatytos kompensacijos.

Tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas birželio 13 dieną įregistravo Seimo narys Romualdas Vaitkus. Jis tikisi, kad Seimui jos bus pateiktos dar šioje sesijoje.

Už energetiką atsakingos institucijos kartoja, kad 2 GW ribojimas komerciniams saulės projektams buvo būtinas siekiant apsaugoti perdavimo tinklą nuo disbalanso, užtikrinti jo stabilumą, taip pat iš anksto nustatyti aiškias sąlygas projektams. Ministerija tikina rinkos dalyvių kreipimosi dėl bankų finansavimo nesulaukusi.

Tuo metu „Litgrid“ atstovai sako, kad norėdami išvengti elektros gamybos ribojimų parkų vystytojai turėtų įsirengti baterijas, kuriose būtų galima kaupti pagamintos energijos perteklių.

Bankai ir vystytojai pasigenda aiškių ribojimų

Seimui pernai birželį įstatymu apribojus komercinių saulės parkų plėtrą iki 2 GW, vasarį po daugiau nei pusmetį trukusių diskusijų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 39 projektams paskirstė 3,83 GW (arba 3,83 tūkst. megavatų) gamybos pajėgumus, tačiau siekiant neviršyti 2 GW ribos numatyta, kad susidarius elektros pertekliui 75 proc. jų įrengtosios galios būtų taikomi gamybos ribojimai.

Pagal kovo pradžioje VERT patvirtintą aprašą ši projektų dalis priskiriama trečiajai atsinaujinančios energetikos projektų kategorijai, likę 25 proc. – antrajai. Rinkoje susidarius elektros pertekliui pirmiausia nuo 10 proc. būtų ribojama būtent trečios kategorijos saulės ir vėjo jėgainių momentinė gamyba. Jei to nepakaktų, nuo 5 proc. būtų ribojama antros kategorijos projektų leistina galia. Abiem atvejais esant poreikiui ribojimai galėtų būti taikomi 100 proc. – kol „pasiekiama 0 MW leistina generuoti galia“.

VERT tikina, jog visiškas elektrinių gamybos ribojimas yra teorinis, mažai tikėtinas ir galimas tik iškilus ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui esant itin didelei elektros gamybai bei nuliniam jos vartojimui. Vis dėlto dokumentuose aiškiai neapibrėžti ir įstatymuose neįtvirtinti galimi gamybos ribojimai kelia nerimą projektų vystytojams.

„Gamintojai atsidūrė tokioje situacijoje, kad mes visiškai nežinome ir nesuprantame, kiek laiko ir kiek kilovatvalandžių per metus, ar procentais nuo gamybos, ar kaip nors kitaip, mes būsime atjungti nuo tinklo“, – BNS teigė britų kapitalo bendrovės „Aura Power Developments“ projektų vystymo vadovas Aistis Radavičius.

Gamintojai atsidūrė tokioje situacijoje, kad mes visiškai nežinome ir nesuprantame, kiek laiko ir kiek kilovatvalandžių per metus, ar procentais nuo gamybos, ar kaip nors kitaip, mes būsime atjungti nuo tinklo.

Vystytojai teigia bijantys, jog dėl šių priežasčių projektai gali negauti bankų finansavimo. Nors dėl paskolų konkretiems projektams vystytojai dar nesikreipė, didžiųjų bankų perspėjimus jie teigė išgirdę susitikimuose. 

„Įsivaizduokite, kad jūs ateinate pasiskolinti būstui, o darbo sutartyje būtų nuostata, kad darbdavys bet kada ir bet kokį laiką gali jums nemokėti atlyginimo. Kaip jums tokiu atveju bankas suteiktų paskolą? (…) Pavyzdžiui, jūsų atlyginimas – pusantro tūkstančio eurų, bet yra nuostata, kad darbdaviui nusprendus bet kada, bet kokiu dydžiu, bet kokią trukmę gali būti nulis. Kaip bankas jums tuomet paskaičiuos paskolą?“ – BNS aiškino atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius.

Bankų atstovai pripažįsta, kad rinkos dalyvių nuogąstavimai pagrįsti. Pasak jų, esant neapibrėžtumui sunku įvertinti  vystytojų galimybes grąžinti paskolas, be to, jiems kiltų sunkumų parduodant elektrą.

„Bankui finansuoti projektus, kurių galios ribojimo mechanizmas nėra aiškiai reglamentuotas ir apibrėžtas, tikrai nesaugu. Kaip apskaičiuoti projekto pajėgumą aptarnauti paskolas, jeigu nežinome, kiek laiko per metus parkas negeneruos energijos, o tai reiškia, ir pinigų srautų. Pats ribojimas yra suvokiamas ir jis savaime nieko blogo nereiškia, tačiau ribojimo algoritmas būtinas tiek investuotojams, tiek finansuotojams“, – komentare BNS teigė „Luminor“ banko Verslo bankininkystės vadovas Jonas Urbonas.

„Tai labai padidina projektų finansavimo riziką, nes nėra galimybės įsivertinti pinigų srautų. Taip pat investuotojams kiltų sunkumų pasirašyti ilgalaikes fiksuotas elektros pirkimo-pardavimo sutartis su potencialiais pirkėjais, o be šių sutarčių banko finansavimas yra gerokai sudėtingiau įvertinamas“, – BNS teigė SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis.

Nori įstatymu įtvirtintų ribojimų ir kompensacijų

Pasak vystytojų, projektams negavus bankų finansavimo jie gali pabrangti ir vėluoti, sumažėtų jų pelningumas, o kraštutiniu atveju projektai gali būti apskritai neįgyvendinti.

Rinkos dalyviai teigia norintys, kad konkretūs ribojimai projekto leistinai generuoti galiai bei už jų viršijimą numatytos kompensacijos atsirastų įstatyme.

„Šitie klausimai reikalauja įstatymų pakeitimų, čia jau ne VERT ar ne „Litgrid“ kompetencija. Tos įstaigos gali sakyti – taip, mums tinka, bet čia jau reikia (įstatymų – BNS) pakeitimo, kurį gali inicijuoti arba Seimas, arba Vyriausybė, arba (Energetikos – BNS) ministerija“, – BNS teigė A. Radavičius.

Tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas praėjusią savaitę įregistravo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje dirbantis liberalas R. Vaitkus. Pakeitimus jis teigė rengęs kartu su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.

Jie siūlo, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros tiekimas į tinklus negali būti ribojamas daugiau nei 5 proc. per metus. Viršijus šią ribą gamintojo patirti nuostoliai turėtų būti kompensuoti, o tvarką nustatytų VERT.

Pasak R. Vaitkaus, pataisos įregistruotos būtent dėl grėsmės, kad projektai negaus bankų finansavimo.

„Labai dažnai investuotojai susiduria būtent (su problema – BNS) pagrįsti pagamintos energijos kiekį. Jeigu energijos gamyba bus ribojama 10–15 procentų, automatiškai kils klausimų, kaip vystytojai gali pagrįsti savo projekto įgyvendinimą. Bankai labai dažnai užduoda tokius klausimus, ne tik susiduriant su šia problema“, – BNS teigė R. Vaitkus.

Parlamentaras tikisi, kad gavus Seimo Teisės departamento išvadą pataisos bus pateiktos dar šioje sesijoje.

„Green Genius“ vadovas R. Sklepovičius įsitikinęs, kad įstatymo pataisos bei kompensacijos už ribojamos galios viršijimą galutinai išspręstų beveik metus trunkančią „dviejų gigavatų sagą“. Anot jo, kompensacijos esant elektros pertekliui bei tuo metu sumažėjus rinkos kainoms nebūtų didelės.

„Kompensacija būtų labai maža, nes jeigu tave riboja, tai rinkoje (elektros – BNS) yra didžiulis perteklius ir joje kainos yra mažos. Reiškia, didesnė pastatyta generacija sumažina rinkoje vartotojui kainą, dėl to tų ribojimų kompensavimas vartotojui naudingas“, – teigė R. Sklepovičius.

Bankų atstovai sutinka – tokie sprendimai padidintų galimybes suteikti paskolas projektams. 

„Jeigu pavyktų įstatymais numatyti ribojimų kompensacijas, tai palengvintų užduotį prognozuoti srautą ir padarytų projektus patrauklesnius bankų finansavimui gauti“, – BNS teigė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Arnoldas Gaudiešius.

„Ilgalaikiuose projektuose valstybės kompensacija nėra pats tvariausias paskolos aptarnavimo šaltinis. Aiškiai reglamentuotas ir įstatymais patvirtintas galios apribojimo algoritmas būtų gera priemonė išeiti iš dabartinės patinės situacijos tiek valstybei, tiek investuotojams, tiek ir finansuotojams“, – teigė „Luminor“ banko atstovas J. Urbonas.

VERT: dėl finansavimo turi susitarti patys rinkos dalyviai

Didžiųjų komercinių saulės parkų vystytojai sako, kad derybos su Energetikos ministerija nevyksta nei dėl ribojimų, nei dėl  bankų finansavimo, nei kitais klausimais.

„Su Energetikos ministerija nėra jokių derybų, jie nedalyvauja jokiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja saulės energetikos atstovai. Jie ignoruoja ir vengia fiziškai iš principo“, – teigė A. Radavičius.

Tuo metu tiek Energetikos ministerija, tiek už energetiką atsakingos Seimo komisijos pirmininkas BNS tikino iš parkų vystytojų nesulaukę klausimų, kaip dabartiniai ribojimai paveiktų jų galimybes skolintis.

„Kokiam skaičiui vystytojų aktualus klausimas dėl bankų finansavimo ar ribojimų gamybai, sunku pasakyti, nes šiuo klausimu vystytojai į ministeriją nesikreipė“, – komentare BNS nurodė Energetikos ministerija.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius tikino – bankams atsisakius suteikti paskolas komisija būtų pasiruošusi aptarti tokius konkrečius atvejus.

„Nemanau, kad čia yra kažkoks pavojus, nes dar tikrai mes toli iki tų apribojimų. Tos gamybos, generacijos naujų pajėgumų dar tikrai reikia ir reikia. (…) Bet jeigu kiltų kažkoks pavojus ar atsirastų tokių dalykų, kad bankai tikrai blokuoja ir neduoda paskolų įsirengti naujiems (gamybos pajėgumams – BNS), mes būtume pasiruošę padaryti susitikimą su  ministerija ir kitomis institucijomis ir aptarti šį klausimą“, – BNS teigė J. Urbanavičius.

Seimo nario teigimu, dabar elektros gamybos ribojimai teisės aktuose įtvirtinti pakankamai, nors ir sutiko, kad jų įgyvendinimą reikėtų reglamentuoti detaliau. 

„Galbūt galima sėsti ir šnekėtis dėl tvarkų, kad būtų aiškios, kada, jeigu, sakykim, viršija tuos du gigavatus, kaip atjungiame, kokie procesai, kurie pirmieji atjungiami, kodėl atjungiami. Kad būtų žmonėms kuo daugiau aiškumo, galbūt tą tvarką labiau apsirašyti“, – teigė J. Urbanavičius.

VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad paskolų problema su rinkos dalyviais buvo aptarta dar derinant aprašą, tačiau buvo nuspręsta, kad tai yra projektų vystytojų bei bankų derybų objektas.

„Viskas priklauso nuo to, kaip rinkos dalyviai, kokius projektus, kaip jie kalbasi, kaip jie įrodinėja ir visi kiti dalykai – čia nėra juoda ar balta ir rinkos reguliuotojas šioje vietoje nesikiša, nes tai yra rinkos (dalyvių reikalas – BNS). Vienas galbūt nesugeba pagrįsti, o kitas gal labai puikiai pagrįs ir įrodys finansų institucijai, kad jis gali suvaldyti ribojimus, jeigu jie ateityje atsirastų. Visu pirma dar klausimas, ar jie (ribojimai – BNS) bus“, – BNS sakė R. Pocius.

„Tai nėra rinkos reguliuotojo klausimas – tai buvo aiškiai rinkos dalyviams iškomunikuota ir toliau mes to klausimo nebegilinome. Ne reguliuotojas turi nustatinėti ribojimus, jeigu jie ir būtų nustatyti“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Kai kurie su anonimiškumo sąlyga kalbėję energetikos specialistai BNS teigė, jog už ribojimų viršijimą įstatymu įtvirtintos kompensacijos reikštų, jog valstybė privačioms įmonėms būtų priversta mokėti už realiai nepagamintą perteklinę elektrą, o rinkoje esą taip dirbtinai būtų palaikomos aukštesnės kainos.  

Siūlo įsirengti baterijas

Energetikos ministerija ir „Litgrid“ pabrėžia, jog nustatyti 2 GW kvotą komerciniams saulės projektams reikėjo siekiant apsaugoti tinklą nuo disbalanso, užtikrinti jo stabilumą, taip pat vystytojams iš anksto nustatyti aiškias veiklos sąlygas.

„Šis ribojimas grindžiamas elementariausiais fizikos dėsniais – elektros negali būti pagaminama daugiau, negu suvartojama. Kitaip tariant, elektros vartojimo, kaupimo ir eksporto galimybių dydis nulemia viršutinę (…) jėgainių gamybos ribą (…). Jeigu pasiekus šią ribą vystytojai norėtų tęsti gamybą taip viršijant poreikį, siekiant apsaugoti perdavimo tinklus, būtų taikomi gamybos apribojimai“, – BNS teigė „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.

„Jei nebūtų buvę priimti atitinkami sprendimai, galimai būtų kilusi rizika, kad dėl ribotų tinklo galimybių (įvertinus vartojimą ir eksportą) būtų ribojama jau veikiančių parkų gamyba. Su panašia situacija 2023 metais susidūrė Čekija, Lenkija, kai kurie Vokietijos miestai, kai tinklai nebuvo pajėgūs priimti visos saulės elektrinėse pagamintos elektros ir teko atjungti dalį elektrinių“, – teigė Energetikos ministerija.

Pasak I. Junevičiaus, norėdami išvengti gamybos ribojimų vystytojai turėtų įsidiegti baterijas, kuriose būtų galima kaupti energijos perteklių.

„Vėliau iš baterijos elektra vėl galėtų būti atiduodama į perdavimo tinklą, kai elektros trūksta. Kaupikliai eliminuoja AEI elektrinių silpnąją vietą – nepastovumą – ir vystytojams leidžia gaminti elektrą praktiškai nepriklausomai nuo padėties perdavimo tinkle, taigi ir išvengti bet kokių galimų ribojimų“, – teigė „Litgrid“ atstovas.

R. Pocius taip pat sako, kad vienas pagrindinių sprendimų suvaldyti elektros gamybą yra baterijos. Vis dėlto, pasak jo, esama ir daugiau problemos sprendimo būdų.

„Pasistačius baterijas, jeigu piko metu kažkas galimai ribotų gamybą, į bateriją nukrovus elektros energiją, tai galbūt apskritai galima neturėti jokios problemos“, – teigė R. Pocius.

„Galbūt ta elektra gali būti perteklinė, nukreipiama panaudoti kažkur, pavyzdžiui, gamybiniams procesams, dar kažkam, kai yra tas pikas, kad nestabdytų generacijos, bet elektros energiją nukreipti kitokioms reikmėms. Tai čia tų sprendimo variantų gali būti įvairių“, – pridūrė jis.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Vyriausybė vasario pradžioje pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą, o jiems gaminant daugiau elektros nei jos tuo metu galima suvartoti ar eksportuoti ji nebus įleidžiama į sistemą.

D. Kreivys anksčiau tikino, jog Lietuvai importuojant didžiąją dalį elektros bei trūkstant vietinės gamybos komercinių saulės parkų vystytojai iki 2025–2030 metų gali nesibaiminti dėl numatomų gamybos ribojimų.

Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW. Dėl šių įstatymo pataisų šiuo metu Konstituciniame Teisme nagrinėjamos dvi bylos.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments