Bandymas įstatymu uždrausti Rusijoje ir Baltarusijoje dirbantiems kultūros, pramogų atstovams atvykti į Lietuvą neįveikė pirmojo balsavimo Seime.
Grupės Seimo narių teiktam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimui nepritarta per pateikimo procedūrą. Už jį balsavo 32 parlamentarai, dešimt buvo prieš, 29 susilaikė. Projektas grąžintas tobulinti.
„Manau, kad mes visi puikiai atsimename tas tradicijas, kai dar prieš penkerius metus per svarbiausias Lietuvos valstybines šventes, tai yra Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, kitas šventes, pas mus didžiausiose arenose koncertuodavo F. Kirkorovas, O. Gazmanovas bei kiti atlikėjai. Manau, kad šis įstatymo projektas būtent užkardys galimybes atvykti tokiems asmenims į Lietuvą“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių konservatorius Vytautas Kernagis.
Pagal projektą, užsieniečiams, kurie aktyviai remia, dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje ir kurie po 2022 metų vasario 24 dienos vykdė kultūrinę, pramoginę ar su tuo susijusią veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar jų okupuotose teritorijose, būtų draudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.
Vienas iš pataisos iniciatorių buvo ir Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.
Pasak jo, Rusijoje veiklą vykdantys pramogų pasaulio atstovai, praėjus ketveriems metams po karo Ukrainoje pradžios, tebekelia sisteminę problemą tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai.
„Visi pastarieji atvejai – reperių Morgenšterno ir Gio Pikos koncertai – rodo, kad nėra realiai veikiančio mechanizmo, kaip apsaugoti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę nuo Kremliaus režimui palankių asmenų“, – teigta aiškinamajame rašte.
Be to, pažymėta, jog pataisa susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, taigi iš esmės yra apribota laiko. Teisingumo ministerija siūlė minėtą sankciją įtraukti į Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, automatiškai draudžiant atvykti visiems asmenims, priskirtiniems projekte apibrėžtai kategorijai, galėtų susidaryti paradoksalios situacijos, kai turėtų būti neleidžiama atvykti ir asmenims, vykdžiusiems nurodytose teritorijose tokią kultūrinę veiklą, kuria oponuota valdantiems Rusijos, Baltarusijos režimams“, – nurodė Seimo teisininkai.
BNS rašė, kad Vilniaus miesto meras V. Benkunskas ne kartą kėlė klausimą, kad reikia įstatymu uždrausti Rusijoje bei Baltarusijoje veiklą vykdančių atlikėjų koncertus Lietuvoje.
Anot jo, šalyje nėra realiai veikiančio mechanizmo, kaip apsaugoti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę nuo Kremliaus režimui palankių asmenų. Renginių organizatoriai suinteresuoti uždirbti, todėl, mero teigimu, reikalingos teisinės nacionalinio lygio priemonės, kurios užkirstų kelią priešiškų valstybių minkštosios galios plitimui Lietuvoje.
Kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė dar vasarį sakė, kad palaiko idėją riboti Rusijoje ir Baltarusijoje koncertuojančių atlikėjų pasirodymus.
Lietuva yra priėmusi atskirus sprendimus ir uždraudusi į Lietuvą atvykti keliems Vladimiro Putino režimą palaikantiems, Rusijoje ar Kryme koncertavusiems atlikėjams. Naujausias sprendimas priimtas vasario mėnesį dėl reperio Gio Pika (tikras vardas – Georgijus Džiojevas).
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai rėmėsi Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija kaip pagrindine aplinkybe vertinant grėsmę valstybės saugumui.
Pagal įstatymus tokį vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, tačiau šiuo atveju jis jokios išvados nepateikė, todėl sprendimas buvo grindžiamas „nekompetentingos institucijos duomenimis“.
