Trečiadienis, 21 vasario, 2024
PradžiaVerslasEkspertai įspėja: lietuviškų ir importuojamų produktų kokybė skiriasi

Ekspertai įspėja: lietuviškų ir importuojamų produktų kokybė skiriasi

Parduotuvių lentynose importuojami maisto gaminiai sudaro didelę dalį Lietuvos pirkėjams siūlomo asortimento. Tai ypač pastebima žvelgiant į pieno ir mėsos skyrius. Visgi vartotojų apklausos rodo, kad dauguma šalies pirkėjų prioritetą teikia vietiniams produktams, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak mokslininkų ir ekspertų, tokiam šalies gyventojų pasirinkimui yra pagrindo – lietuviškų ir importuojamų maisto gaminių kokybė iš esmės skiriasi.

Dienraščio duomenimis, vienas iš šalies universitetų šiais metais atliko 32 pieno prekės ženklų, parduodamų Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Jis atskleidė didelius kokybės skirtumus.

Tyrime dėmesys skirtas piene aptinkamam išrūginių baltymų kiekiui. Tai – žmogaus organizmui naudingiausia sudėtinė pieno dalis, kurioje gausu aminorūgščių.

Išlaikyti šiuos baltymus sudėtyje nėra lengva, nes jie yra itin jautrūs aukštai temperatūrai. Netinkamai pasterizuojant pieną, išrūginiai baltymai keičia savo struktūrą – denatūruoja – ir praranda savo biologinę vertę. 

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų. Pasitaikė ir tokių produktų, kuriuose visai nebuvo aptikta nedenatūruotų baltymų.

Nors iš visų tirtų produktų tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų vertingųjų baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.

Geriausiai iš visų buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas, teigiama „Lietuvos ryte“.

Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų.

Klaidinanti reklama nepraslydo pro akis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, prieš kelerius metus lenkiškuose pieno produktuose rastas didesnis nei leistina enterobakterijų kiekis. Tai reiškia, kad nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija. Taip pat nustatyti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.

O vartotojai Lietuvoje į etikečių pažeidimus ar kitokį informacijos neatitikimą reaguoja jautriai – tai įrodė ir šio rudens pradžioje pasirodžiusi vieno prekybos tinklo reklamos kampanija.

Jos metu buvo skelbiama, kad lenkiški pieno produktai yra pagaminti Lietuvoje. Visgi akylesni prekybos tinklo klientai netrukus pastebėjo, kad dalis šių produktų iš tiesų yra gaminama Lenkijoje, o ne Lietuvoje.

VMVT portalui lrt.lt teigė, kad tai – klaidinanti reklama, o prekybos tinklo atstovai šį neatitikimą aiškino įsivėlusia žmogiškąja klaida.

Lenkija nėra kokybės lyderė

Ekspertų teigimu, įvežtinės ir lietuviškos mėsos kokybė taip pat nėra vienoda. Didžiausi skirtumai pastebimi lyginant mūsų šalies ir Lenkijos gamintojų mėsą.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad nemažą dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, tačiau lenkiškos jie vengia.

„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens. Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – „Lietuvos rytui“ sakė E. Mackevičius.

Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.

Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Jis „Lietuvos rytui“ aiškino suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją. Pagrindinė priežastis – žema kaina. Tačiau, anot G. Kauzono, Lenkija nėra kokybės lyderė.

„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.

Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.

O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ teigė pašnekovas.

Klauso pirkėjų norų

Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, kad vartotojai Lietuvoje dažniau renkasi lietuviškus mėsos gaminius.

„Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau. Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tuo tarpu „Rimi“ visai neprekiauja iš užsienio valstybių atvežta paukštiena. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija. Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Lietuvos ryto“ kalbinta „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

RELATED ARTICLES

Most Popular

Recent Comments