Sniegė Balčiūnaitė, BNS- Teksto dydis:
- Spausdinti
Institucijos ieško būdų, kaip baigti senų sodybų saugomose teritorijose atstatymą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė sako, kad jau laikas nustatyti laiką, per kurį gyventojai spėtų apsispręsti, ar atstatys senas sodybas šiose teritorijose. Aplinkos ministerija siūlo kitą variantą – leisti atstatyti tik buvusių sodybų savininkų palikuonims.
„Manau, kad reikėtų nustatyti protingą terminą – penkerių metų ar kiek, 2030-ieji ateina. Ir nustatyti datą ir kažkada pabaigti. Septynerių metų užtektų – žmonės projektus galėtų pasidaryti ir vėliau tęstų sodybų atstatymą. Niekas neuždraustų. Bet turime kažkada pabaigti“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje pareiškė VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė.
Pasak jos, nė viename Lietuvos regione nebandoma sodybų atstatyti senose jų buvimo vietose – tai daryti bandoma tik saugomose teritorijose.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė nemano, kad sodybų atkūrimas ant senų pamatų yra teisingas būdas, o protingo termino nustatymas duotų žmonėms aiškumo, kad atkūrimo procesas turi turėti pabaigą.
„Atkuria žmonės ne tie, kurie ten gyveno“, – pridūrė parlamentarė.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius siūlo apsvarstyti galimybę sekti sodybų atstatymo miškuose pavyzdžiu.
Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams.
„Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams. Tada atkūrimo teisė susiejama su tikraisiais buvusiais savininkais ir tas teisingumas mažiau pažeidžiamas. Ir tai automatiškai lemia, kad tas procesas bus kažkada baigtinis“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
„Miškuose niekas ir nebeatstato, nes nebėra tų paveldėtojų“, – pastebėjo A. Gedvilienė.
A. Klimavičius informavo, kad šiemet jau priimta 11 sprendimų dėl sodybų atkūrimo, pernai – 10, o per pastaruosius 12 metų – 161.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sako, kad jeigu būtų palikta galimybė ir toliau leisti atstatyti buvusias sodybas draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, svarbiausia preciziškai surašyti taisykles.
„Be jokių dviprasmybių ir galimybių taikyti skirtingas nuostatas“, – komiteto diskusijoje teigė ji.
S. Krasilnikova taip pat įspėjo vengti situacijos, kai nustačius terminą bus bandoma atlaisvinti sprendimų dėl sodybų atstatymo priėmimą: „ Žmonės yra kūrybingi, adaptuojasi prie pokyčių. Kai visuomenė išgirs termino pabaigą, tai gali netiesiogiai paskatinti ieškoti būdų nesąžiningai pasielgti“.
A. Gedvilienė pasigedo informacijos, kokia veikla vyksta atstatytose sodybose.
R. Baškytės teigimu, dažniausiai sodybos atstatomos asmeniams poreikiams, kai kur jose žmonės nuolat gyvena, dalyje įkurtos kaimo turizmo sodybos.
2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.
-
LEA: praėjusią savaitę – pirmą kartą nuo liepos vidurio sumažėjo degalų kainos
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo trimis centais, o dyzelinas atpigo dviem centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga.
… -
Studentai neslepia – pluša ir dviejose darbovietėse
Net pusė studentų dirba, o kas ketvirtas yra priverstas dirbti, kad išgyventų, praneša LNK.
… -
Žiemą iš Lietuvos lėktuvais bus galima pasiekti keturis naujus miestus
Spalio pabaigoje prasidėsiančio aviacijos žiemos sezono metu iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti keturis naujus miestus. Iš Vilniaus bus skraidinama į Dubajų, Tenerifę bei Gran Kanariją, o iš Kauno – į M…
-
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumas nepritaria Vilniaus PPAR veiksmams
2023 m. spalio 4 d. Vilniuje vyko išplėstinis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (toliau – LPPARA) Prezidiumo posėdis, kuriame buvo pakviesta dalyvauti ir visa Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba.
… -
S. Krėpšta: pagrindinė bankų pelningumo priežastis – augusios palūkanos
Vilnius, spalio 12 d. (BNS). Lietuvos bankams pirmąjį šių metų pusmetį uždirbus 2,5 karto daugiau pelno nei pernai, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagrindinė to priežastis – augusios palūkanų n…
-
Bankų pelnas pirmąjį pusmetį augo 2,5 karto iki 515 mln. eurų
Lietuvos bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 515 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku kai jų pelnas siekė 203 mln. eurų. Pelningai dirbo 15, nuostolingai – trys bankai, patyrę bendrą 5 mln. eurų nuos…
-
Kelininkai: trūkstant lėšų keliams gali tekti stabdyti pradėtus darbus
Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus…
-
„Ignitis“: dujų poreikis šiemet mažės, infrastruktūros regione pakanka
Lietuvos gamtinių dujų vartojimas šiemet turėtų mažėti 6 proc., o regiono dujų infrastruktūros pakanka ar „netgi yra per daug“ užtikrinant jo poreikį, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė.
… -
Lietuvos įmonių išlaidos aplinkosaugai pernai augo, o investicijos smuko
Lietuvos įmonių išlaidos aplinkos tausojimui 2022 metais siekė 949,2 mln. eurų – 33,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Tačiau bendrovių investicijos į šią sritį sumažėjo 35,6 proc. iki 197,2 mln. eurų – tai sudarė 20,8 pro…
-
I. Šimonytė viliasi, kad NT mokestis bus priimtas šiame Seime
Seimui antradienį priėmus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.
…
Daugiau straipsnių